Liūto Irštva

(iš couchsurfing)
nejuokinga, tik šiaip įdomiai atrodo. čiūju nemeluosiu sakydamas, kad internetuose tai matau pirmą kartą

įvyksta eismo įvykis.
mažiausiai šeši liudininkai jį matė.
įtariamasis sako, kad jo (iš tiesų ne jo, o jo žmonos seimo narės, ir net ne jos, nes už jį vis dar mokamas lizingas, beje iš mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų) automobilis yra klaipėdoje, jo žmona sako tą patį, o po kelių valandų jis randamas viename iš vilniaus servisų, ten [...]

Iniciatyva savarankiškai garsinti filmus yra sveikintina, juk net I. Valinskienė tai daro, tačiau ji bent jau turi tam reikalingų savybių – gerą balsą, intonacijas ir ką-tik-ne. Be to, ir atitinkamas sąlygas – studija, visi bajeriai. Bet jau kuris laikas žiūriu filmus iš vieno lietuviško torentų portalo ir jie būna įgarsinti savų balsų – entuziastų, kurie [...]

barake gyvenau ilgai. na, sąlyginai. apie pusantrų metų. vėliau įvairios aplinkybės privertė išsikraustyti į miestą.
Lietuvoj tik kai kurie barakai gali pasigirti geromis sąlygomis. Girdėjau, kad MRU bendrabučiai tikrai puikūs – su virtuvėmis, dušais ir tualetais, atitinkančiais higienos ir estetikos standartus, tuo tarpu VGTU ar VU bendrabučiai Saulėtekyje yra in the ass of the universe. Ką [...]

Man patinka daiktai, su kuriais dirbti reikia pradėti nuo nulio. Žinant tik tiek, kiek galima pamatyti per nuotrauką ar išgirsti per trumpą pasakojimą.
Gavęs savo pirmą gyvenime kompą (anksčiau juos buvau matęs tik mokykloje ir pas pusbrolį, jo kompą, beje, ir gavau) apie jį žinojau tik tiek, kiek įmanoma buvo sužinoti per vieną vasaros mėnesį žaidžiant [...]

- automatiškai atsinaujinančios paieškos ala twitteryje
- nenutrūkstamo naujienų naujienų naujienų srauto
- lengvai consuminamų nuotraukų/reklamų maketų/vairalų/”top10bestwebsites”
- visko, kas padėtų dabar septintokui mariui tapti išsvajotuoju reklamos (arba šiaip kokiu nors) vadybininku
- o beje, _ką apskritai daro_ vadybininkai?

apturėjau šiandien ryte tokį ažuolą.
Padedu žydų (hebrajų? judėjų?) porai su vaiku nunešti laiptais vaikišką vežimėlį, tokį sulankstomą – ir jis sulankstytas. Kažkuriuo ėjimo momentu man prireikė išsitraukti už diržo užkištą raciją (radijo stotelę?), aišku dar toj rankoj ir krūva popierių, ir man tas prieš tai minėtas vežimėlis išsiskleidė, užgaudamas vidurinį pirštą ir, aišku, orumą. Ir [...]