Liūto Irštva

vienam portale pasitiko mane tokia reklama

prisiminiau situaciją šiandien centre. privažiavau prie šviesoforo norėdamas kirsti vrublevskio gatvę kalnų parko pusėn, o ten ant šaligatvio – visa ciela mašina. kur ten mašina, visas džipas, o vairuotoja (tikrai mačiau – vairuotoja, jokio seksizmo) beviltiškai ištempusi kaklą stebi savo veidrodėlį. ant šaligatvio būti ji neturi jokios priežasties – metalinė tvora skiria šaligatvį nuo pastato, jokio bromo ar įvažiavimo nėra artimiausius 30 metrų, kelio ženklų nesugalvojau apžiūrėti, bet esu beveik tikras, kad stovėti ten negalima. stebėjo vargšelė veidrodėlį geras porą minučių (plius tai, kiek iki man atvažiuojant), kol gerieji vairuotojai, įsukantys iš arsenalo gatvės leido jai šiek tiek pavažiuoti atgal pasitraukę į antrąją juostą ir leidę jai važiuoti pirmąja. kas moteraitei šovė į galvą dviračiams ir pėstiesiems skirtu užvažiavimu lipti ant šaligatvio – vienas alahas težino.

štai improvizuotas situacijos planas. raudonos linijos – dviračių takai iš atminties. rudas kleckas – džipas (taip mašinas iš oro mačiau žaisdamas GTA pirmąją versiją, neteiskite). išsišakojimas šalia jo – tikras, ten takas pasidalina į dvi dalis, viena kirsti žygimantų gatvę link mindės tilto, kita žygimantų gatve iki pirmojo posūkio į kairę prie ligoninės. kaip ir visi vilniaus dviračių takai, jie baigiasi ten, kur jiems rei