Liūto Irštva

Na gerai, reiškias taip. Priekyje gali būti spoilerių, tai read on your own risk.

Shoot ‘Em Up (2007) – geras bajavykas. Nuo pirmųjų filmo minučių veiksmas, kuris tęsiasi iki pat pabaigos. Tik sėdėjau, žiūrėjau ir galvojau – juk čia tikrai komedija, tačiau kodėl aš dar nesijuokiu? Nes tiesiog nebuvo juokinga. Surijau kaip eilinę veiksmo porciją, užkandau šiek tiek jaučiamu parodijos prieskoniu ir nušluosčiau ašarą už tą meilę, kuri gimė tokiose sąlygose.
Žinau, kad tokie dalykai nervuoja visus veiksmo filmų mėgėjus, tačiau žinau, kad daugeliui būtent tai ir patinka. Aš turiu omenyje herojų nepažeidžiamumą, drasą, netgi pochuistiškumą, ir juodą humoro jausmą. Man OK, kai vienas čiūvas išguldo dvivdešimt sargybinių – tačiau daro tai stealth, užeidamas iš už nugaros, tyliai prismaugdamas, ir t.t. O kai herojų apstoja ratu penkiese, jis atsisukęs į du iš jų šaudo, o tie trys už jo tuo tarpu laukia, kol jis atsisuks. Juk nemandagu į nugarą šaudyti.

Lakeview Terrace (2008) – puiki drama. Pradžioje intuityviai visko nesuprasi, nes tik daugmaž įpusėjus tampa aišku, kas su kuo. Tačiau Samuel L. Jackson kuriamas vaidmuo režisieriui, matyt, buvo svarbiausias, todėl jo charakterio statymas prasideda iškart po titrų. Tiesą sakant, tik pamatęs kadrus iš filmo ir trumpai paskaitęs, kas tai per filmas, pajutau mažą de javu jausmą. Training Day (2001) – stulbinančiai identiški personažai, stulbinančiai panaši jų hierarchija, santykiai, ir the most of all, filmo pabaiga. Net pagooglinau „training day 2″ ir tikėjausi, kad išmes Lakeview Terrace :-) (Žiūrėdamas taip užsiparinau, kad draugei parašiau „Ką manai apie interracial santykius?“).

The Rocker (2008) – norisi rėkti ŠŪŪŪŪŪDAS!!!, tačiau tiek to, pasilaikysiu sau. Siužetas paprastas kaip trys kapeikos, viskas nuspėjama. Vos pamatai personažą, jau puikiai žinai, kokios jo bėdos ir kaip jis jas išspręs. Ir dar ta visa reklama… Nu ok, šiuolaikiškas filmas, bet už kiekvieną ištartą pavadinimą ir parodytą logotipą YouTube, MySpace ir kiti moka milžiniškus pinigus. Šiek tiek šlykštu buvo, tiesą pasakius. Ir dar vienas dalykas, ar man vaidenasi, ar „Vesuvius“ – AC/DC klonai? Ar tame čia idėja?

Rocknrolla (2008) – thumbs up šitam. Labai, labai patiko ir tiesiog surijau. Tai iš tiesų tie patys Lock Stock ir Snatch, bet nėra ko norėti, filmo režisierius – Guy Ritchie. Tokie filmai, jie nieko nepasako, nebūna jokios moralizuojančios pabaigos (nebent tokia, kad didžiausiems nuopisoms labiausiai sekasi), tačiau juos pažiūrėjęs tu šypsai į ūsą laimingas. Režisieriaus darbas puikus, viskas filme susiję, tačiau reikia figureoutinti kaip – ir padaryti tai reikia pačiam. Be to, baigiu įsimylėti Gerard Butler. Būčiau panelė, jau žinočiau apie ką galvoti liečiant save.

Pineapple Express (2008) – pochou. Pūst, pūst, pūst, daryti beleką, vėl pūst pūst pūst. Žiūrėjau, gal nusijuokiau kokį kartą, bet šiaip nieko geresnio. Tiesa, tas „crossed joint“… :D

Burn After Reading (2008) – patiko. Viskas susimaišę, persipynę, tačiau labai puikiai. Žavinga Clooney vaidyba, kaip visada, ir nepakartojama Pitto. Čiūvui 45, tačiau įtikino mane, kad jam 23 ir jis dirba sporto salėje, ir kad yra visiškas dundukas. Thumbs up, ne kitaip.

Eagle Eye (2008) – dievinu šios tematikos filmus. Šį filmą dar rudenį žiūrėjau kine, tačiau neseniai parsisiunčiau DVDRip, nes norėjau vėl pažiūrėt, kas man ten taip patiko. Big Brother is watching you.