Liūto Irštva

Rytas kaip rytas, tik sekmadienis. Atrodytų, reikia gulėti lovoje iki mažiausiai vidurdienio ir visą dieną namie vaikščioti su pižama ir šlepetėmis, o vakare su drauge eiti gerti arbatos į „Skonį ir kvapą“, tačiau NE. STOP. Valdis šiandien kėlėsi 3:35, nusiprausė, paskaitė Google Reader RSS srautą su kavos puodeliu rankoje ir 4:25 su cigarete rankoje jau leidosi žemyn, kur jo laukė taksi mašina. Tada Naujininkuose paėmė vieną bendradarbę, Užusienyje – dar vieną, ir 4:58 jau buvom oro uoste. Tik čia, atvykimo salėje, vyksta filmavimas! Einam, žmonių milijonas, kaip būna vakarais, kai beveik vienu metu maždaug dešimt lėktuvų leidžiasi. Kažkaip ne vietoj ir ne laiku ten pasijaučiau. Ir dar pasirodo, viena draugė toj „masofkėj“ dalyvavo. SMS parašė. Deja, turėjau išbėgti skrydį laipinti, tai nepavyko susitikti.

Ilga pastraipa, kaip ir ilgas rytas. Dabar einu, atidarysiu darbo dieną. Geros jos ir Jums.