anglų vertėjas, vertimas, žodynas
Darbas

Kaip svajojau versti

Neatsimenu, nuo kelių metų pradėjau svajoti, kad užaugęs būsiu vertėjas. Ši svajonė tiesiog užvaldė mane. Aišku, reikėjo mokytis daug kalbų, ir mokytis gerai. Aišku, nesisekė taip kaip norėjosi. Visgi nusprendžiau išmėginti laimę – įsidėjau skelbimą, kad verčiu. Pasidariau anglų vertėjas, o „Skrivanek“ tapo vienu aršiausių konkurentų – taip, įmonė.

Didieji iššūkiai visada vienodi

Viskas prasidėjo (na, tęsėsi) nuo to, kad susigalvojau savarankiškai išsiversti bakalauro darbą. Atlikau užduotį vargais negalais, bet, man atrodo, gana neblogai – bent jau iš vadovų negirdėjau jokių labai piktų atsiliepimų.

Tuomet jau ir panižo nagus imtis rimtesnių reikalų. Prisijungiau prie vertėjų bendruomenių socialiniuose tinkluose, prisikūriau visokių skelbimų. Netgi išsiėmiau individualios veiklos pažymą. Na, ir pasipylė darbai – nuo paprasčiausių sutarčių, pasiaiškinimų policijai iki net baisių, kone tragiškų, nepaskaitomų eilėraščių vertimų. Ko tik nesu vertęs…

Deja, šįsyk jau taip gerai nebesijaučiau. Koks iš manęs anglų vertėjas, jei yra tokių gigantų kaip „Skrivanek“? iš esmės verčiu visokias nesąmones, prie tikrojo vertimo vargiai beprisiliečiu. Pradėjau galvoti, kodėl taip yra. Greičiausiai pradėjau ilgainiui tiesiog traukti visokius niekalus. Tikslios priežasties neradau, bet nusivylimas buvo didžiulis. Ilgainiui tą pastebėjo ir klientai – sakė, dirbu atmestinai. Teko su skausmu atsitraukti.

Pabrukta uodega. Ar tikrai?

Mačiau, kad tiesiog einu ne savo keliu. Nors ir stengiausi, dėjau pastangų, domėjausi visokiomis naujovėmis, niekaip negalėjau pats savęs perlipti. Jau kas buvo duota man, tas ir liko. Tad atėjo metas pradėti po truputį mažinti apsukas ir ieškoti kito pragyvenimo šaltinio. Buvo labai skaudu, neslėpsiu.

Kas man beliko daryti? Kreiptis į patį didžiausią priešą, kuris man akis badė jau nuo pirmų dienų. Kai paklausiau, koks yra geras, labai patyręs, kūrybingas anglų vertėjas, „Skrivanek“ man atsiuntė visą jų sąrašą. Būtent jį ir persiųsdavau gavęs naują užklausą dėl vertimo. Klientai liko patenkinti, aš likau patenkintas, net vertimų biuras liko patenkintas – ko gi daugiau norėti?

Tai buvo skausminga, į realybę grąžinanti patirtis, bet ilgainiui pakeičiau požiūrį. Mano klajonės – tai tiesiog būdas save pažinti. Manau, pasielgiau atsakingai ir sąžiningai nebekabindamas makaronų ant klientų ausų ir tiesiog atsisakęs veiklos, kuri niekam neatneša naudos. Tada kilo nauja svajonė – įsirengti nuosavą biurą ir pradėti pardavinėti biuro reikmenis. Bet apie tai – kitą kartą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *