koks visgi mažas žmogus
2010.04.17
| Kategorijos: asmeniškumai, darbas, visuomenė
| Žymos: Eyjafjallajokull, gamta, volcano ash
koks visgi didelis yra žmogus, kreiseriniais greičiais raižantis padangę, palikdamas tik susikondensavusių garų ruožus, į kuriuos vaikystėje žiūrėdavau ir galvodavau: „Kokie keisti debesys“. mobilios technologijos, internetai, gps’ai, ipod’ai ir ipad’ai, talpinantys milijonus bitų informacijos, kasdien internete persiunčiami melejardai gigų, megų, kilų… niekas nestovi vietoje, permainos – vienintelis dalykas, kuris niekada nesikeičia, nors niekada nesakyk niekada: praktiškai visa Europa (o t.y. – pusė pasaulio) stovi ant žemės, nekyla į orą, nes gamta nusprendė papokštauti.
kur tavo didybė dabar, žmogau? ką tu gali prieš gamtą?
gali, kai randi sprendimą :)
neklausiu, ar gali. klausiu, ką gali.
:)
oj nesakyčiau nesakyčiau… aš jau pradėjau įtarti Šaltalankį, kad paleido naikintuvus debesims išvaikyti. Pažiūrėkit: synoptykai mums žadėjo lietų, šaltį – o oras fantastiškiausias, nė debesėlio! m?
nu jo, jau norėjau protingai paporinti, kad galima ir debesis išvaikyt :)
labai daug ką gali žmogus…..ir man dar neaišku kodėl viskas ką žmogus daro, yra „prieš gamtą“?
t.y. neturiu čia omeny taršos ir žalos…..bet visa kitą, žmogaus supriešinimas su gamta man yra keistas….
….ar Cezario pjūvis yra prieš gamtą? o būsto apšildymas? o super duper kedukai, apsaugantys padus nuo akmenukų ir stuburo slankstelius nuo atatrankos – irgi prieš gamtą? :) ne?
ugnikalnis pasispjaudė, aviacija supanikavo….išsiaiškins yra ten pavojus ar ne….nėra – kitą kart žinos kaip elgtis….yra – gal kas nors kokį „pelenių“ sukonstruos…..pelenų surinktuvą tipo heheh ;)