Liūto Irštva

Nusipirkti naujus batus man – žygdarbis. Nešiojau senuosius tol, kol visai ant manęs neužpyko. Vakar, ta proga, kad vistiek buvau Lietuvos „pramogų sostinėje“ Gavnopolyje, užsukau į vieną iš milijono batų parduotuvių ir nusipirkau naujus. Nelabai mėgstu stoviniuoti, galvoti, svarstyti, lyginti ir kitaip gaišti laiką pirkdamas daiktą: atėjau, pamačiau, patiko – pasimatavau, tinka – imu. Simple as that.

Tačiau nusipirkti batus yra tik dalis žygdarbio. Reikia išmokti su jais vaikščioti, o tai prilygsta Lozoriaus prisikėlimui. Ir žinoma, ypač tada, kai lauke minusas, lengvai pašalę ir su naujais batais esi kaip karvė ant ledo. Ta proga eidamas į taksi vos neprisėdau.

Kaip bebūtų, nors ir sunku priprasti, naujų batų reikia. Ir tai, kad juos nusiperki, prideda papildomų pasitenkinimo savimi taškų.