Liūto Irštva

kurią taip seniai jums žadėjau parodyti:

url

vakar su drauge latve gėrėm pirmą šių metų [bendrą] alų ir kalbėjom apie „what happened in last few weeks“. tada – apie ateinančias kelias savaites.

pasirodo, draugė latvė likus keturiasdešimčiai dienų iki velykų (kodėl – nežinau, minėjo kažką apie krikščioniškas tradicijas, pasninką, „i’m not really sure“) nustoja rūkyti, gerti alkoholį ir valgyti mėsą. ji tai daro jau ketverius metus, ir taisyklės kaskart skiriasi – kartais šalia išvardintų dalykų atsisako dar ko nors, pavyzdžiui žaidimų. ne dėl to, kad tai blogai (nors tai ir yra blogai), o tiesiog tam, kad įvertintum ką turi. po to ir mėsa, ir alkoholis ir net tabakas visai kitokį skonį įgauna.

manau, verta pabandyti.

metai esminių pokyčių neatnešė. neesminiai dalykai nepasikeitė – gyvenu ten pat, dirbu ten pat, geriu ten pat. dekoracijos nesikeičia, beveik nesikeičia ir aktoriai. santykiai tarp personažų keičiasi. evoliucionuoja, į gerą ar blogą, bet nestovi vietoje. šių metų pabaigoje esu socialinėje situacijoje, kurioje nebuvau daug laiko. ketverius metus.

metai atnešė sprendimą. sprendimą, kuris pakeis neesminius dalykus, o šie, savo ruožtu, galiausiai padarys esminių pokyčių – bent jau toks planas.

ir vėl

up and not-so-wide-awake @ oh-three-hundred
walkie-talkie prie diržo tarška
„rampa-rampa maskvos, kada planuojame įlaipinimą“
„labas rytas“ – „gero skrydžio“

atostogos – dalykas geras, tačiau mažomis porcijomis. išsiderini.

aš, matyt, turiu labai gerą veidą

jau beveik metus gyvenu vilniaus centre, bute su atskiru įėjimu, vedančiu į vidinį kiemą. vasarą rūkyti dažniausiai eidavome į lauką, nes „grynas oras“, kaimynai (= socializavimasis), mažiau smirdintys namai, o kai atsirado šuo – ir rečiau pasivaikščioti vesti reikia. vakarais ir kėdes išsinešdavome, kambaryje prie lango pastatydavome kolonėles, gurkšnodavome alutį – tiesiog puiku. lyg rančos teksase verandoje. diy supamosios kėdės projektas jau in progress.

per šiuos beveik metus prie manęs taip ramiai rūkančio [cigaretes] bent dešimt kartų yra priėjęs koks nors netyčia į kiemą užklydęs arba pas kaimynus užsukęs pilietis, kaskart vis kitas, klausdamas, kur čia galima gauti parūkyti. dauguma patį žodį pasakydavo kaip nors koduotai: stuff’as, žalia arbata, jamaikos kompaktas, gėrybės, etc. kiti tiesiog parodydavo gestą – ištiestus nykštį ir mažylį, kitus pirštus užlenktus. kartais nereikia net nieko sakyti – iš akių matosi, ir ne todėl, kad raudonos, kaip daug kas pagalvotų (nes dar nebuvo nuo ko joms paraudonuoti, antraip manęs neklaustų), o tiesiog… savitas žvilgsnis. supratimas. suokalbiška.

dažniausiai užtenka pasakyti „ne, seni, sori, neįsivaizduoju“, kartais tenka įtikinti žmogų, kad neįsivaizduoji („ble, ir pačiam reikia, bet niekaip nerandu“), kartais tikrai norisi padėti žmogui, bet negali, o ir nenori. vienas turistas iš čekijos guodėsi, kad čia nieko nepažįsta, niekas juo nepasitiki, o jam „tiesiog norisi parūkyti“. patariau eiti į judrią gatvę ir paklausti pirmo sutikto dreduoto žmogaus. pasirodė juokinga jam, bet sakė pabandys. įdomu, kaip sekėsi.

vakar naktį rūkiau prie namų, tingėjau ieškoti kojinių, tai basas įsispyriau į tapkes, nėra taip jau šalta. įpusėjus cigaretę į kiemą įėjo žmogus su akiniais nuo saulės, sustojo viduryje, apsidairė ir grįžo atgal į gatvę. vėl užėjo į kiemą, pasuko link krūmų, atliko reikalą, priėjo prie manęs, gesinančio cigaretę, sako „gal turi žolytės?“. sakau, o panašu kad turiu? „nelabai per akinius matosi, bet ar turi?“, sako jis, „ne“, sakau, ir jis išeina.

paklausus reikalas, kaip matote. verslininkai – nesnauskit.

palyginus su kitomis savaitės dienomis, sekmadienis yra lyg filmo herojaus gyvenimo meilė

žinote, kaip nuščiūva visas šurmulys filme, kai jau tuoj turi pasirodyti ji. atrodo, lyg visi užgniaužę kvapą laukia. taukšt, taukšt, taukšt, lėtu žingsniu ir siūbuodama klubais ji įeina į kadrą, vaizdas sulėtėja dviem kartais, jos rankos ritmiškai siūbuoja palei šonus, o ji, pamačiusi, kad ją stebi, dar kresteli tobulai banguotus ryžus plaukus. būtent ryžus. ryžus.

taip ir sekmadienis, ryža saulėkaita šildydamas pakaušį, palikęs skausmingą pirmadienį, viltingą ketvirtadienį, svaiginantį penktadienį ir apatišką šeštadienį, siūbuoja klubais ir vilioja savo apvalumais.

savaime suprantama, ne tada, kai sekmadienį reikia dirbti. jeigu sekmadienis yra herojaus gyvenimo meilė, tai darbas sekmadienį yra ta kalė, kurią herojus palieka dėl savo gyvenimo meilės.

lazy saturday, iš-po-vakar tam tikro asmens lydėjimo namo, nes buvo pažadėta, o tas asmuo maždaug kas tris gurkšnius klausia ‘what street do i live in?!’, ne, nepamiršo – mane tikrina, ar tikrai palydėsiu, ar neapgausiu. kelias valandas sėdėjimas forumuose ieškant problemos sprendimo ir jau beveik praradus viltį supratimas, kad versija ne 10.10, o 11.10. minutė su puse, ir problemos nebėra. tų kelių valandų man jau niekas neatiduos, o gal geriau jų ir nereikia, ignorance is bliss.

I am NOT moving, griežtai ir be abejonės balse, jis kalbėjo, kol neatėjo uniformos, neapdaužė lazdos ir nesurakino antrankiai, neuždarė autobusiukas, neišvežė jo ratai. valdžios apsimeta, kad ne jie tai daro, kad ne mentai ir ne jų įsakymu, tačiau žmonės stebi, žmonės nepamiršta.

Girtauti nukeliavusi paauglė netrukus pranešė, kad ją išžagino

visame straipsnyje – toks gero šūdo kvapas. mergaitė ėjo gerti, ergo – pati kalta, kad ant jos užlipo. gal dar pati prašėsi. o juk išgėrusi – 0,36 promilės (maždaug vienas bokalas/skardinė alaus), o gal pranešė per greitai – įtartina. ir nė žodžio apie tai, kad „išžagino“, tik „skundėsi, kad išžagino“ ir „pranešė, kad išžagino“.

šlykščiausiai atrodo ši citata:

Septyniolikmetis netrukus po įvykio buvo sulaikytas. Jam nustatyta vos 0,15 prom. alkoholio. Patikrinus nepilnametę, jai nustatytas lengvas girtumas – 0,36 prom. alkoholio.

jam – vos 0,15, o jau jai – 0,36. lyg tai ką nors keistų.

[guardian]

Meet Commander Camila, a student leader in Chile who has become the face of a populist uprising that some analysts are calling the Chilean winter. Her press conferences can lead to the sacking of a minister. The street marches she leads shut down sections of the Chilean capital. She has the government on the run, and now even has police protection after receiving death threats.

jai 23 – man irgi. jau dabar ji įgali dviems dienoms sustabdyti viso miesto gyvenimą, po kelių metų – gal net visos šalies.

nesiskundžiu, tik pasižymiu ateičiai