receptas nenugalimas.
paimti po vieną atlikėją/grupę iš kiekvienos europos šalies, atliekančius dainas skirtingomis kalbomis, skirtingų žanrų ir skirtingų nuotaikų, suleisti juos visus į vieną vietą ir liepti europos gyventojams balsuoti, kuri yra geriausia. neatsižvelgiant nei į aukščiau paminėtus faktorius, nei į santykius tarp tų šalių (karalius nėra nuogas), tai tas pats, kaip mano matematikos mokytoja sakydavo apie aritmetinius veiksmus tarp skirtingais matų vienetais išreikštų dydžių, kaip lyginti karves ir kamuolius. o kai kuri nors daina laimi konkursą, protingu snukučiu aiškinti, kokia ji išskirtinė, kuo pranašesnė už kitas dainas. žiūrėkite: pranašesnė. ir dar žiūrėkite: kai (eilinį kartą) lietuviai užima priešpaskutinę vietą arba nepatenka į aukštesnes pakopas, liūdnu snukučiu aiškinti, kad „mūsų daina nepasiteisino, nes buvo per liūdna“. „europai reikia energijos“. „europai reikia kokybės“. ko dar europai reikia?
dar kolegė šiandien pajuokavo. sako, žinojo, kad laimės „ta vaild dances, ruslana“. sako, „išgirdau vokiečius pernai, ir pagalvojau: ‘šitie tai tikrai tarp favoritų’. ir žiūrėk, laimėjo“.
iš grynai žmogiško smalsumo man įdomu, ką galvoja liaudis, kai stebi šį konkursą. ar žiūri į tai kaip į sporto rungtynes, ar kaip į grožio konkursą, ar kaip į šunų parodą, ar kaip į visų šių trijų iškreiptą kombinaciją? norėčiau pamatyti apklausą.