sekmadienis
palyginus su kitomis savaitės dienomis, sekmadienis yra lyg filmo herojaus gyvenimo meilė
žinote, kaip nuščiūva visas šurmulys filme, kai jau tuoj turi pasirodyti ji. atrodo, lyg visi užgniaužę kvapą laukia. taukšt, taukšt, taukšt, lėtu žingsniu ir siūbuodama klubais ji įeina į kadrą, vaizdas sulėtėja dviem kartais, jos rankos ritmiškai siūbuoja palei šonus, o ji, pamačiusi, kad ją stebi, dar kresteli tobulai banguotus ryžus plaukus. būtent ryžus. ryžus.
taip ir sekmadienis, ryža saulėkaita šildydamas pakaušį, palikęs skausmingą pirmadienį, viltingą ketvirtadienį, svaiginantį penktadienį ir apatišką šeštadienį, siūbuoja klubais ir vilioja savo apvalumais.
savaime suprantama, ne tada, kai sekmadienį reikia dirbti. jeigu sekmadienis yra herojaus gyvenimo meilė, tai darbas sekmadienį yra ta kalė, kurią herojus palieka dėl savo gyvenimo meilės.


