radiatorių remontas, radiatorių gedimai, sunkvežimis

Sugedęs radiatorius – nesmagus nuotykis

Turiu tokį pomėgį: kartais padedu draugams, pažįstamiems statybose. Pagalbos prašymų tikrai užtenka, atrodo, kad žmonės tiesiog jaučia, kad galiu padėti. Žinoma, gerai ir tai, kad turiu tam reikiamų priemonių. Mano sunkvežimis senas, bet iš esmės puikiai susitvarkantis su užduotimis nuvežti betono maišus, statybines šiukšles, lentas, netgi naują buitinę įrangą. Bent jau taip buvo, iki kol nesužinojau, kas per velniava yra variklių remontas.

Bėda vidury kelio

Kai pagalvoju apie tai, darosi apmaudu, nes suprantu, kad bėdą galėjau numatyti ir anksčiau. Jei būčiau taip padaręs, būčiau išvengęs nemenkų išlaidų. Na, žodžiu, buvo taip: važiavau eilinį kartą iš Birštono, sėkmingai suvežiojęs visokių atliekų. Ties Jonava pajutau kažkokius keistus kvapus, o atkreipęs dėmesį į degalų bako indikatorių kone apšalau: jų liko nedaug, nors, atrodo, kuro pyliausi visai neseniai.

Sustojau šalikelėj, atsidariau kapotą ir supratau, kad… Nieko nesuprantu. Ta proga teko kviestis remonto meistrus. Jie man paaiškino, kad radiatorių remontas – gana dažnai sunkvežimių savininkams teikiama paslauga. Jų teigimu, visa bėda yra transporto priemonės amžiuje ir jos nepriežiūroje. Pasidarė gėda, ir ta proga dalinuosi patirtimi, kas gresia radiatoriui ir kaip to išvengti.

Kas gresia radiatoriams?

Meistrai gana greitai nustatė, kad bėda yra būtent radiatoriuje. Jie pateikė kelis požymius, padedančius atspėti, kame čia šuo pakastas:

  • Padidėjusios kuro sąnaudos;
  • Sunki variklio veikla – jis kosčioja, sunkiai užsikuria.

Abstraktu, ar ne? Aš irgi taip pamaniau. Tad paklausiau, kas čia galėjo nutikti. Keli atsakymai:

  • Stipri radiatoriaus korozija – ilgai besiformavusios, nevalytos rūdys.
  • Dėl mechaninio pažeidimo prakiuręs radiatorius.
  • Radiatoriaus, kaip ir visos aušinimo sistemos, perkaitimas.
  • Susikaupusios mineralinės apnašos.
  • Paprasčiausias purvas.

Nesmagu? Ne tas žodis. Viskas, ką reikėjo daryti tam, kad radiatoriaus remontas netaptų mano problema – tiesiog periodiškai įvertinti jo būklę. Meistrai, aišku, ėmėsi darbo ir jį atliko greitai – tereikėjo užkišti skylę, nuvalyti rūdis, apnašas. Tam, kad neišlaidaučiau daugiau, jie patarė kas kelias dešimtis tūkstančių kilometrų pakeisti aušinimo skystį, kas maždaug mėnesį apžiūrėti žarnelių ir kitų detalių būklę, kas metus užsukti patikrai. Tik tiek tereikia – nepatingėkite pasirūpinti savo darbiniais žvėrimis ir jūs, nebūkit kaip aš.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>