Dėl tolerancijos, nors šiandien ir ne į temą: paminėjus šį žodį visąlaik prisminenu savo etikos mokytoją. Mūsų mokykloje ji kasmet organizuodavo „Tolerancijos dienos“ renginį, ir dėl to bei savo pareigų buvo laikoma labai tolerantišku asmeniu. Mūsų klasei tai sužlugo, kai per vieną pamoką, kurios tema buvo kažkuo susijusi su rasizmu, mes jos paklausėme kaip ji reaguotų, jei jos dukra pareikštų besituokianti su juodaodžiu, ir ji atsakė, kad būtų kategoriškai prieš. Aš pats, kaip būsimas pedagogas, galiu pasakyti, kad išsivartyti iš tokios situacijos yra milijonas būdų, tačiau ji nusprendė būti atvira.

Kaip auklėti vaikus: diržu, riksmais ar dėmesiu?

Dėmesiu, meile ir bendravimu. Šventoji trejybė.

„Tokios priemonės kaip smurtas ir prievarta veda ne supratimo ir tolerancijos keliu. Ypač svarbu įtikinti mamas ir tėčius, jog su vaikais reikia būti draugais, gerais bičiuliais, būti tais, kuriais vaikai galėtų pasitikėti. Kiekvienas iš mūsų turi mokytis meilės vaikams. Tėvams reikia geriau suprasti savo vaikus. Tik mylinti, tvirta ir atsakinga šeima kur savo ir visos Lietuvos ateitį“

Taip, Valdai.