Mėgstu blogoakcijas, jose prasiplečia akiratis ir skaitytojų ratas. Iš tiesų keista rašyti apie tokį asmenišką ir subjektyviai mielą dalyką lyg apie verslo planą, tačiau galima pabandyti tai padaryti kiek kitaip.

Mano blogo ateitis priklauso nuo daugelio dalykų: nuo manęs, visų pirma, ir nuo mano noro/galimybių rašyti. Rašau kol galiu ir kada galiu, tačiau iš įrašų dažnumo galima spręsti, kad tai būna nedažnai. Dar dažniau visą laisvą laiką praleidžiu skaitydamas, žiūrėdamas ir klausydamas, kelis kartus puldamas rašyti ir kelis kartus ištindamas viską ką parašęs. Įkvėpimas – apgaulingas dalykas.

Negaliu nieko planuoti toli į ateitį. Viskas keičiasi sparčiau nei turėtų, ir aš tik tikiuosi, kad blogas apskritai išliks, kad bus Valdemaras, kuris galės jį pildyti. O kol kas – stick around, čia dar bus visko…