penki tūkstančiai

virš šimto

virš trisdešimt tūkstančių

p.s. savišvietai ir savianalizei

ir jis visur! youtubas – paskutinioji auka. dabar gali „laikinti“ video, „laikinti“ komentarą ir, turbūt, patį „laikinimą“. dabar programuotojai dirba prie pastarojo „laikinimo“. anglų kalboje žodis „liked“ iš reiškiančio praeityje vykusį (turima omeny – ilgą laiką) ėmė reikšti vieną pelės mygtuko paspaudimą.

inerciškai spaudinėdami „like“ mygtuką jūzeriai neskiria nė sekundės susimąstyti – ką aš tuo noriu pasakyti? apskritai, ką mes norime pasakyti savo elgesiu internetuose? ar feisbukas yra vieta saviraiškai, ar vieta vojerizmui, persekiojimui ir laiko švaistymui? ė, nepamirškime farmvillo. dėl pastarojo: kolegos, draugai, nepažįstamieji – atsigaukite!

yra jūzerių, kurie feisbuką naudoja kaip platformą saviraiškai: ar tai būtų jų darbų demonstravimo priemonė (daugiausia fotografams, ir dažniausiai fb būna tik papildoma priemonė, pagrindine pasirinkus flickr ar picasaweb; taip pat muzikantams, irgi su kitų servisų, tokių kaip myspace, vieta priekyje), ar tiesiog vieta iškrauti mintis (ne tas, kur: „kaip snd nesiseka“, „labas rytas :)*“, „labanakt“, „noriu namo“ ir kitus infantilius briedus, o rimtesnes. puikus to pavyzdys – paulius viesulas ambrazevičius).

dėl to man patinka vienas-toks-puslapis. ten nėra „like“ funkcijos. jeigu nori pasakyti (parodyti; leisti suprasti) žmogui, kad tau patinka jo nuotrauka, įrašas ar kas kita, imi ir parašai tai. atviru tekstu. jeigu netingi – dar ir su argumentais kodėl.

ai, ir atsakymas į klausimą „ar turimtai toks beviltiškas, kad pavasario pradžioje, po tokios šaltos žiemos, kai pagaliau yra šilta ir galima parkelyje gerti alų su draugais, tu verčiau sėdi namie prie kompo?“, yra taip.

nežiūrint į tai, kad pavadinimas parašytas su klaida, ji atrodo viliojančiai – kam dabar nepatinka skraidyti nemokamai, ypač kai visi esame girdėję istorijų apie „mano draugą, už vieną eurą apkeliavusį pasaulį“. būkime protingi – nemokamai niekas bilietų nedalina. ypač kai viskas, ką tau reikia padaryti, yra 1) įstoti į grupę; 2) pakviesti visus savo draugus į ją (pastaba: VISUS savo draugus); 3) laukti.

o ką, nesunku ar ne? įstoji, pašarini visiems draugams (jų srautas ir taip teršiamas visais tavo atliekamais kvizais ir žaidžiamais žaidimais), ir pamiršti.

tokios grupės kuriamos toli gražu ne tam, kad tautiečiai daugiau Europos pamatytų. tai – naujas (iš kitos pusės, gal naujas tik lietuviams) būdas generuoti milžiniškus mailing-list’us spameriams, o tie sąrašai – ne tik garantuotai aktyvių internetuose žmonių, bet ir suskirstyti pagal lytį, amžių, interesus, ką-tik-nori. spamerio svajonė.

long story short, jei nenori tapti kokio nors grindų ploviklio reklamos target audience, laikykis atokiai nuo feisbuko grupių.

debiliukai neturintys ką veikti jūzeriai laisvą laiką stumia kurdami „grupes“ ir „puslapius“ tokiems dalykams, kaip „pamačiau, patiko, bet neišdrįsau“, arba „rekomenduoju knygą“, arba „rekomenduoju filmą“, arba… savo literatūrinį ar kino skonį žinau geriau, nei keli šimtai nepilnamečių arba nesusipratusių suaugusių. nors tarp pelenų rasti deimantą smagu, tačiau dėl to super reto deimanto visą laiką murkdytis pelenuose nesinori. o kas man patiko ir ko neišdrįsau – mano reikalas. arba tai, kad man taip būna. o būna kasdien.

atrodo, kad kuo daugiau „draugų“ turi, kuo daugiau „grupių“ narys ar „fanas“ esi, tuo esi socialesnė būtybė ir tuo fainesnis visiems atrodai. kuo daugiau visur save „užsitagini“, tuo daugiau visur dalyvauji. kuo „juokingesni“, „šmaikštesni“ ar „taiklesni“ tavo statuso atnaujinimai ar keliamos nuotraukos, tuo geresnis tavo humoro jausmas, nors nė vienas iš tų „bajerių“ nėra tavo – tu tik pertransliuoji internetą internete. girdi, kaip beprasmiškai tai skamba?

aš kai kuriais aspektais – lygiai toks pats. tad meskite į mane akmenį.

eric schmidt teisingai pasakė. milijonai žmonių naudojasi įvairiais google servisais, feisbuku etc, o kadangi jie veikia amerikoje, jiems galioja patrioto aktas – jei dėdės iš fbi ar cia paprašys kokios nors informacijos, ta informacija privalės būti suteikta – antraip firmai gresia federaliniai kaltinimai.

lietuvoj situacija kiek kitokia – bet judama link to, kad būtų panašu į anksčiau minėtą ameriką. žmonės be skrupulų patiki slapčiausią informaciją feisbukui, nekreipia dėmesio (arba nežino kas tai yra/nemoka naudotis) į privatumo nustatymus. bene pati potencialiai baisiausia jo funkcija yra veidų „taginimas“. paskui ir bijai nesusišukavęs ar nesiskutęs į bet kurio objektyvo akiratį papult.

The Future?

Where is the future of the Internet headed? Share your opinions in the comments section.

Džiugas prieš kelias dienas rašė – prognozuoti yra pavojinga. Jei kas nors prieš kelis metus būtų pasakęs, kad telefonai su lietimui jautriais ekranais taps pačiais paklausiausiais, būčiau nusiuntęs pasitikrinti. Jau nekalbu apie e-knygas ir feisbuką. Lietuviai, tokia uždara naujovėms tauta, pasidavė internetams ir atsidūrė banginio pilve. Dabar kiekviena kaimo krautuvėlė turi savo puslapį feisbuke, organizuoja event’us ir dovanas „fanams“. Paprasti mirtingieji varžosi kas atskleis daugiau intymių savo (arba kitų) paslapčių ir surinks daugiau „like“ paspaudimų iš kitų vartotojų. Lietuviški twitterio atitikmenys, kaip vibe.lt ar blake.lt, savo homepage’uose ragina: „Dar nebuvo taip paprasta pranešti pasauliui, ką šiuo metu veiki!“. Bet… Kam tas įdomu? Tokiems patiems kvaileliams, serviso adminams, kurių lankomumo skaitkliai auga, ir spec. tarnyboms. Call me schizophrenic, tačiau pastarosios galimybės negalima atmesti.

Noriu atsakyti į puslapio viršuje esantį klausimą „Where is the future of the Internet headed?“. Visuotinis sekimas įgauna visai kitą atspalvį, kai sekamieji patys savanoriškai atskleidžia savo veiksmus. Praėjusio amžiaus pabaigoje suformuoti interneto standartai išliks – hipertekstas, nuorodos, paveikslai ir video – visa tai ir toliau bus laisvai pasiekiama visur, kur yra interneto ryšys. O interneto padengimas plėsis labai sparčiai. Palydovinis internetas taps vis populiaresnis, ir bus pasiekiamas ne tik mobiliųjų įrenginių pagalba. Žmonės internetu naudosis „debesyje“, kuriame bus apjungta viskas – nuo video pokalbių iki kompiuterinio modeliavimo. Iš interneto dingsta lentelėmis kurti ir statiniais jpeg’ais ar gif’ais sumodeliuoti puslapiai. Estafetę perima CSS, JS ir panašūs.

Sunku man, nespecialistui apie tai rašyti, tačiau naršydamas internetus kai kurias tendencijas imi pastebėti labai ryškiai. Internetas apskritai pasidarė labai jautri terpė, kurioje viskas kunkuliuoja ir verda ne ką mažiau negu Saulės paviršiuje – tuo tarpu kartais būna taip tuščia ir nuobodu, nelyg Mėnulyje, kai jis pasislepia už Žemės. Vis dėl to reikia pripažinti, kad be interneto šiuo metu pragyventi būtų kažkas tarp „žiauri ir beprasmė egzistencija“ ir „pragyventi neįmanoma“.

nutinka kas nors blogo – po sekundės apie tai šnibžda visas feisbukas.
nutinka kas nors gero – praktiškai tas pats.

žinau tokią tendenciją iš vieno tokio mmorpg. ten kas dvi savaites/mėnesį vyksta minor/major pakeitimai. tai naują skilą prideda, tai nuima pusę žaidimo, tai dar ką nors. apsimala šūdais taip, kad paskui nebežino kur siūlo galas. užkrauna interfeisą blingblingais ir shortcutais taip, kad net labai norėdamas ką nors ne tą paspausi.

ir kas kartą, kai kas nors naujo pridedama/nuimama, per oficialius ir ne tik forumus nuvulilnija pasipiktinimo audros. ‘kaip jie drįso, kaip mes be <…> gyvensim, jie sugadino žaidimą’. seniau aktyviai dalyvavau ir forumų veikloje, todėl būdamas nuoseklus žaidėjas, stengdavausi raminti karštakošius – get over it, there’s nothing you can do. bet čia toks žmonių bruožas. jei nieko negali pakeisti, tai bent pasiskųsi – ir dievas matė, aš stengiausi.

lygiai tą patį pastebėjau kai įsijungiau į feisbuką pirmąjį kartą. tuo metu labai populiarus judėjimas buvo už teisę vartotojams patiems pagal nuožiūrą sutvarkyti savo ‘profile’ a la myspace. dzinguliukai, megabaitiniai bekgraundai ir flashiniai muzikos grotuvai, paleidžiantys trydą šitkoro in your face vos įjungus puslapį. jei kas nors [neduok die - aut. past.] būtų inicijavę šitą pakeitimą, akimirksniu susikurtų grupė pavadinimu „bring old facebook back“. arba „i hate the new facebook“. po recent feisbuko pokyčių susikūrė švieži grupė su tokiu pavadinimu. narių – jau apie 60k. ir ant wall’o ten – šitloudas heito. su tokiais skystablauzdžiais, negalinčiais prisitaikyti prie kelių interfeiso pakeitimų, aš į karą neičiau.

gee guys, get over it.

Situacija, paminėta aukščiau, yra be jokios abejonės gryniausia fikcija. Kaip ir viskas irštvoje. Elementariausiai bandau iliustruoti savo mintį. Lietuva prie tokio tipo socialinių tinklų dar nėra pratusi. Turėjome one.lt (kurį, dėkui die, sąmoningiausi jau apleido ir paliko suniokoti jaunėliams), point.lt, galiausiai frype.lt, nepamirškime draugas.lt, pazintys.lt ir kitų, tačiau juose visuose privatumas buvo iki tam tikro lygio garantuotas. Net ir patys vartotojai saugojosi, atrodytų, labiau. Didžioji dauguma, bent jau.

Dabar gi, kai Lietuvą užplūdo Facebook virusas, vartotojai savanoriškai išsižada savo privataus gyvenimo. 95% pasivadinę tikrais vardais ir pavardėmis, neslepia savo darbovietės (kas yra puiki medžiaga socialinei inžinerijai), gimimo datos, dar pridurkime aukščiau minėtas nuotraukas, draugų sąrašus, statuso atnaujinimus (ypatingai skanus kąsnelis). Mėnesį sekęs tokį vartotoją, ypač jei jis buvo pakankamai aktyvus, gali surinkti daugiau informacijos nei KGB anksčiau rinkdavo apie pankuojančius moksleivius.

Apie ką aš čia? Pristabdykite arklius. Sakote, jūs niekam neįdomūs? Klystate. JIE visada stebi. Analizuoja. Ir veikia. Vadinkite mane paranojiku, ir suduokite per nagus, jei pats kažkur nuklysiu.

http://www.facebook.com/profile.php?id=1293061618

Nuo šio šeštadienio viskas keičiasi. Facebook kūrybinė grupė sugalvojo įvesti normalių “username” sistemą, kurioje vietoje profile.php?id=skaičiukai bus galima rašyti savo pasirinktą vardą. Visgi rinktis reikia atsargiai – kartą nustačius, jo pakeisti nebus įmanoma. Todėl jei “paprikolu” savo username pasirinksi žodį iš “b” raidės, būsi pats kaltas.

Kol kas vardai bus sudarinėjami tik iš lotyniškų raidžių, skaičių ir taškų. Kūrėjai savo bloge lyg ir užsimena apie planus “kada nors ateityje” palaikyti ir ne tik lotyniškus simbolius. Gerai, kad man tai negalioja – mano varde ir pavardėje nėra lietuviškų simbolių.

Todėl nuo birželio 13 dienos, 7:01 ryte mūsų laiku visi facebook vartotojai, atitinkantys sąlygas, paminėtas žemiau, galės savo Pages ir User Profiles pasidaryti daug lengviau prieinamą – tą primins ir Home puslapyje atsirasiantis priminimas.

Buvo imtasi ir atitinkamų saugumo priemonių nuo skvoterių ir šiaip šposininkų – jei tavo facebook puslapis yra sukurtas po gegužės 31 o paprasto vartotojo puslapis – po vakardienos 21:00 mūsų laiku, iškart negalės pasikeisti savo username.

Beje, yra atskira galimybė užrezervuoti tam tikrus prekės ženklus, garsenybių anketas ir kitokius svarbesnius vardus, idant niekas nepridirbtų nieko blogo su ne jam priklausančiu prekės vardu.

Kartais man patinka būti vujaristu. Pro rakto skylutę žvilgtelėti į svetimų, nors tau pažįstamų žmonių garderobą ir virtuvę, pasirankioti pikantiškų smulkmenų apie buvusio klasioko Velykų atostogas… Ir visa tai – visiškai nemokama, ir pasiekia tave visai kaip RSS naujienos – tik spėk gaudyti. Tik neapsilankyk feisbuke dieną ar net pusdienį, ir nespėsi priiminėt kvietimų atlikti testą „Koks tu kosminis laivas“, „Kiek metų tau liko iki iškris pirmi dantys“ arba net „Kas tu toks buvai praeitame gyvenime“, palyginti savo ir draugų rezultatus kažkada netyčia atliktame teste… Perdaug sunku išvardinti – atmetus praktiškai visus pakvietimus į „causes“, „events“, „movements“ ir panašiai nori kuo greičiau juos pamiršti. „Aha, niekas neparašė, galima išjungti“.

Pastebiu nemalonią tendenciją – žmonės migruoja iš tam tikrų socialinių tinklų į feisbuką. Iš vienos pusės tai gerai – jie lyg ir sąmoningėja, tačiau jie – vis dar tie patys žmonės iš tam tikrų socialinių tinklų. Kvaila skirtstyti žmones pagal tai, kokį socialinį tinklą jie naudoja, tačiau tai veikia. Žmonės nuolatos sako: „pradėjau naudotis feisbuku, nieko nesuprantu“, o aš tik džiaugiuosi – gal taip ir geriau?

Feisbukas yra Prokrusto lova. Buvusiems (ir esamiems) maispeiseriams suraitoma špyga palei nosį – visų profiliai yra vienodi. Buvusiems oneriams ar pointeriams taipogi trys raidės – nebebėra jokių 30y*, sms iš tėvų telefonų siuntimo norint pasipildyti savo taškų sąskaitą ir pykčių dėl „neteisingų“ įvertinimų. Žiaurus epizodas iš mano gyvenimo – sėdėjau mieste Kudirkos aikštėje, ant suoliuko šalia manęs sėdėjo dvi paauglės, o pro suoliuką praėjo kita panašaus amžiaus mergina. Viena iš sėdėjusių kumštelėjo kitai, pirštu parodė į nuėjusią ir garsiai tarė: „Ta pyzda onėj mane vienetu įvertino“. Štai todėl man patinka, kai feisbukas sako:  jokių nesamonių – turi nykštį, naudoji jį arba ne. Mano manymu, taip skatinama ir konstruktyvi kritika vietoj destruktyvios – juk jei kas nors nepatinka, turi parašyti kas būtent.

Ir atsakymui į Barto mintį – „Tiesą pasakius, kartais teisingi abu“.