praėjusiais metais atsirado (ar bent išpopuliarėjo) fail’ai, win’ai, fml’ai, mlia’ai ar overheard’ai. pirmieji du – tebūnie. jie su visais lolcats’ais tebūna neturinčių ką veikti vadybininkų ir sekretorių reikalas. pakikenti, pažioplinėti ten – pats tas. mane užknisa būten FML ir MLIA tipo puslapiai. dauguma tų žmonių, rašančių į juos, turi rimtų problemų. liūdna skaityti, dar liūdniau matyti, kad skaitytojams tai patinka. juos tikrai traukia „kitų žmonių nelaimės“. kabutėse, nes daugybė istorijų kartojasi, tik su pakeistais veikėjais.

taip, aš – ciniškas žmogus. užsispyręs. atšiaurus. neužjaučiantis, kas nors dar pasakytų. tačiau tas dalykas viršuj – tiesiog teminis twitteris. buvau už pastarojo užsikabinęs, tačiau lietuviška bendruomenė man neįdomi (daugiausia – gadget’ai, nusibodusios asmenybės, nepilnamečiai etc). pasaulio bendruomenė – daug didesnė, tačiau man problematiška susigaudyti savo darže, ką kalbėt apie pasaulio.

visgi sekmadienio naktį suradau į anksčiau minėtus puslapius panašų dalyką, kuriame vienok dar likę nuoširdumo. jo kūrėjui iš viso pasaulio žmonės siunčia diy atvirlaiškius su viena paslaptimi, kuri niekada anksčiau nebuvo atskleista. nuo mitybos sutrikimų iki rimtų nusikaltimų. viskas anonimiška, lyg per išpažintį, ir taip gera tai matyti. dabar frank warren turi surinkęs tūkstančius tokių atviručių, padaręs parodą ir kelias knygas. keliauja po amerikos mokyklas ir skaito paskaitas apie paslaptis. nuorodos: postsecret blog ir rss (nes archyvo blogo puslapyje nėra).