photo via 15min: Fotopolicija: angelai sargai autobusų juostoje

Vilniečiai rytais mėgsta važinėti visuomeninio transporto eismo juosta

Kartais tenka rytais (apie 8:00) važiuoti Šeškinės kalnu į paskaitas. Važiuojame su kursioku, jis mane prigriebia iš Vaikų kaimo stotelės, taip ir daug greičiau, ir patogiau, o ir jam vienam važiuoti – menkas malonumas. Bet sukdamiesi iš Ozo gatvės į Ukmergės beveik visada pataikom ant tokios eilės automobilių, kad iš už tilto galo nesimato. Nori – nenori, jei nori laiku spėti į darbą ar į paskaitas turi bent dalį kelio pavažiuoti A juosta, antraip ant to posūkio keliolika minučių lauksi, kol koks nors geranoriškas ir ne taip skubantis vairuotojas įsileis prieš save. Juk labai mažai vairuotojų turi to solidarumo, pagrįsto „aš jam, kas nors – man“ principu.

Bet delfi publikuotame straipsnyje (viršuje) skaičiai įspūdingi: „Vien tik per vieną rytinių spūsčių valandą užfiksuota apie 600 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuomet vairuotojai važiavo visuomeniniam transportui skirta eismo juosta.“ 600! Per valandą, o per dvi? O per vakarinius kamščius? O per vakarinius kamščius penktadieniais?

Negana to, kad visus tuos pažeidėjus suskaičiavo, pagrūmojo pirštu ir užfiksavo duomenis, juos visus ketinama pasikviesti į komisariatą. Kam? Turbūt paklausyti vyresniojo inspektoriaus barimo ir gauti baudos kvituką, kaip mokykloje pastabą į pažymių knygelę. „Jūsų sūnus Jonas buvo labai nedrausmingas ir mokyklos teritorijoje rūkė“.

O gal šiaip visai neblogai idėja — juk, kaip bebūtų, iš šio reido surinks nuo 12 iki 60 tūkstančių litų.