Kartais man patinka būti vujaristu. Pro rakto skylutę žvilgtelėti į svetimų, nors tau pažįstamų žmonių garderobą ir virtuvę, pasirankioti pikantiškų smulkmenų apie buvusio klasioko Velykų atostogas… Ir visa tai – visiškai nemokama, ir pasiekia tave visai kaip RSS naujienos – tik spėk gaudyti. Tik neapsilankyk feisbuke dieną ar net pusdienį, ir nespėsi priiminėt kvietimų atlikti testą „Koks tu kosminis laivas“, „Kiek metų tau liko iki iškris pirmi dantys“ arba net „Kas tu toks buvai praeitame gyvenime“, palyginti savo ir draugų rezultatus kažkada netyčia atliktame teste… Perdaug sunku išvardinti – atmetus praktiškai visus pakvietimus į „causes“, „events“, „movements“ ir panašiai nori kuo greičiau juos pamiršti. „Aha, niekas neparašė, galima išjungti“.

Pastebiu nemalonią tendenciją – žmonės migruoja iš tam tikrų socialinių tinklų į feisbuką. Iš vienos pusės tai gerai – jie lyg ir sąmoningėja, tačiau jie – vis dar tie patys žmonės iš tam tikrų socialinių tinklų. Kvaila skirtstyti žmones pagal tai, kokį socialinį tinklą jie naudoja, tačiau tai veikia. Žmonės nuolatos sako: „pradėjau naudotis feisbuku, nieko nesuprantu“, o aš tik džiaugiuosi – gal taip ir geriau?

Feisbukas yra Prokrusto lova. Buvusiems (ir esamiems) maispeiseriams suraitoma špyga palei nosį – visų profiliai yra vienodi. Buvusiems oneriams ar pointeriams taipogi trys raidės – nebebėra jokių 30y*, sms iš tėvų telefonų siuntimo norint pasipildyti savo taškų sąskaitą ir pykčių dėl „neteisingų“ įvertinimų. Žiaurus epizodas iš mano gyvenimo – sėdėjau mieste Kudirkos aikštėje, ant suoliuko šalia manęs sėdėjo dvi paauglės, o pro suoliuką praėjo kita panašaus amžiaus mergina. Viena iš sėdėjusių kumštelėjo kitai, pirštu parodė į nuėjusią ir garsiai tarė: „Ta pyzda onėj mane vienetu įvertino“. Štai todėl man patinka, kai feisbukas sako:  jokių nesamonių – turi nykštį, naudoji jį arba ne. Mano manymu, taip skatinama ir konstruktyvi kritika vietoj destruktyvios – juk jei kas nors nepatinka, turi parašyti kas būtent.

Ir atsakymui į Barto mintį – „Tiesą pasakius, kartais teisingi abu“.