nauji metai sutikti buvo be muštynių, be didesnių atminties praradimų, be dramų (na, su šiokiomis tokiomis), be pamestų daiktų ar žmonių, netgi atvirkščiai – ramiai, tačiau linksmai, su atrastais žmonėmis (nb: ne surastais, o atrastais), ne itin sunkiu rytu ir puse dienos vartymusi lovoje.

dar vakar su sese kalbėjome, kad jau praėjo laikai, kai naujų metų sutikimas reiškė kuo daugiau kvailysčių, „originalių“ poelgių, drastiškumų, išsišokimų. dabar gi visai kitaip. norisi išsirinkti vietą, kur nesibaigia alkoholis, kur šilta ir kur galima bet kada prisėsti pailsėti (kojos jau nebe tokios stiprios, kad visą naktį atšoktum). pili alkoholį į save, bendrauji su pažįstamais ir nepažįstamais žmonėmis, groja sportas, alus bačkose nesibaigia, kokteiliai po petaką, namai už trijų minučių pėstute, grįžęs namo prieškambaryje randi nugertą, bet dar gana pilną viskio butelį…

jei tiesa būtų tas posakis, kad „kaip sutiksi, taip nugyvensi“, būčiau visai laimingas.

į temą:

Vakar grįžęs iš darbo pamačiau, kad baigė siųstis The Andromeda Strain, ir nors buvau pavargęs, prisiverčiau pažiūrėti pirmąją dalį. Antrosios žiūrėti jau nerizikavau, nes gali būti, būčiau smigęs prie kompo. Todėl pabaigiau filmą šiandien ryte (sąlyginai, nes kėliausi apie pirmą valandą). Labai geras, labai patiko, palaikysiu kompe ilgiau.

Beveik visą praeitą savaitę buvau „be ryšio“, t.y. laiką leidau bendrabutyje, kur internetas praktiškai neegzistuoja. Dėl to tik vakar turėjau progą peržvelgti Google Reader sukauptus įrašus, apie penkis šimtus jų. Palyginus nedaug, tačiau kadangi tarp CPH ir RIX buvo šiek tiek laisvo laiko, galėjau sau leisti pasiskaitinėti. Keliuose bloguose užtikęs „TODO listą du-devintiems“ pagalvojau, kad ir man reikėtų.
Pirma, reikia išsilaikyti koledže. Šį semestrą šiek tiek susimoviau, nes retai vaikščiojau į paskaitas (dėl darbo mostly, kartais tingėjau), tad jei išsilaikysiu, pasižadu sau mokytis stropiau ir laiku atlikti darbus (juolab, kad nuo naujų dirbu tik pusę etato).
Antra, reikia išsilaikyti teises. Pastaruoju metu labai daug tenka važinėti viešuoju transportu ir taksi (šitas – nemokamai, darbo reikalai), todėl tenka sugaišti milijoną laiko laukiant ir stovint kamščiuose nukritus troleibuso ūsams, kurį būtų galima panaudoti, kad ir, miegojimui. Be to, nuosavas automobilis -lygu- laisvė.
Trečia, Ubuntizacija. Artimiausiu laiku, vos radęs progą, nepagiriotą dieną ir laiko viską kompe susitvarkyt imsiuosi šio reikalo. Most likely savaitgalį.
Ketvirta, reikia susitupėti. Moteris, pastovus darbas, naujas hobis, etc.
Sąrašas nepilnas, nes jį galima tęsti iki begalybės. Darbų daug, norų, reikalų, tikslų ir uždavinių taip pat, o laiko – tik metai. Mama siūlė per Kalėdas padovanoti darbo kalendorių, tada mąsčiau „kokio velnio?“, dabar sakau „o gal ir nieko“.

Tuo tarpu, kadangi turiu laisvą dieną, važiuosiu į miestą pasimatyti su Ilona. Vis planuojam, planuojam, kokį mėnesį nerandam bendrai laisvų dienų, ir šiandien pagaliau radom. Vakarui pasiliksiu Behind Enemy Lines: Colombia.