debiliukai neturintys ką veikti jūzeriai laisvą laiką stumia kurdami „grupes“ ir „puslapius“ tokiems dalykams, kaip „pamačiau, patiko, bet neišdrįsau“, arba „rekomenduoju knygą“, arba „rekomenduoju filmą“, arba… savo literatūrinį ar kino skonį žinau geriau, nei keli šimtai nepilnamečių arba nesusipratusių suaugusių. nors tarp pelenų rasti deimantą smagu, tačiau dėl to super reto deimanto visą laiką murkdytis pelenuose nesinori. o kas man patiko ir ko neišdrįsau – mano reikalas. arba tai, kad man taip būna. o būna kasdien.

atrodo, kad kuo daugiau „draugų“ turi, kuo daugiau „grupių“ narys ar „fanas“ esi, tuo esi socialesnė būtybė ir tuo fainesnis visiems atrodai. kuo daugiau visur save „užsitagini“, tuo daugiau visur dalyvauji. kuo „juokingesni“, „šmaikštesni“ ar „taiklesni“ tavo statuso atnaujinimai ar keliamos nuotraukos, tuo geresnis tavo humoro jausmas, nors nė vienas iš tų „bajerių“ nėra tavo – tu tik pertransliuoji internetą internete. girdi, kaip beprasmiškai tai skamba?

aš kai kuriais aspektais – lygiai toks pats. tad meskite į mane akmenį.