be abejo, ne be Knygos pagalbos. skaitant neapleido bloga nuojauta – lyg skaityčiau Bibliją. perskaitęs tris penktadalius persižegnojau ir nuo šiol vienodai pagarbiai tariu abiejų pavadinimus. Biblijos – dėl pagarbos tiems milijonams krikščionių (ir politkorektiškumo), o Knygos – dėl to, kad, nepaisant visko, joje yra Tiesa. bijau būti sukritikuotas, išpeiktas ir išvadintas lengvatikiu, tačiau noriu tikėti, kad šiandien surūkiau paskutinę cigaretę gyvenime.

todėl: laukiu palaikymo komentaruose, emeile, banko sąskaitoje.
(knygoje rašo, kad aplinkiniai turi palaikyti rūkyti nustojusį asmenį – girti, kaip gražiai jis atrodo, koks jis energingas, linksmas, fainas, kietas. rimtai, rimtai)

o kodėl žmonės rūko? pripratimas? neknisk proto. nusiraminimas? nejuokink. skanu? nesityčiok, brol. nežinai? nežinau ir aš. rūkau jau aštuonerius metus – taip ir nesupratau. savotišku ritualu tampa (bent jau būdavo anksčiau) vos atsikėlus kaistis kavos ir eiti į laiptinę parūkyti; išėjus iš namų rankos pačios siekia kišenės su cigaretėmis; sėdint bare – perekūrai kas pusvalandis; „paskutinė cigaretė prieš miegą“; elementariausias pasiteisinimas darbe išlysti iš ofiso vadinasi „seniai buvau parūkyti“; pavalgius – parūkyti (kas pavalgęs neparūko, tas – didžiausias tinginys); tęsti galima be galo. ilgainiui tai tampa ne tiesiog rūkymu, o progų tai daryti ieškojimas. rūkyti nėra skanu, tai yra atgrasu, šlykštu, dusina, verčia kosėti, čiaudėti, graužia ir taip nuo radiacijos, sklindančios iš monitorių, jautrias akis, jau nekalbu apie pageltusius nagus, dantis, veido odą, kurios brendimas ir taip neišlepino, etc etc.

rūkymas, savaime suprantama, prisimenant pradžioje paminėtą palyginimą, yra daug kenksmingesnis, nei socialiniai tinklai. jie (konkrečiai: feisbukas) reikalingi tik kaip [papildoma] nuotraukų talpykla ir priemonė susitarti susitikti su žmonėmis. savaime aišku, jei nuotraukos – geros kokybės, dėti jas tik į feisbuką – kvailystė. tam yra photobucket’as, flickr’as, picasaweb’as, etc. vienok tai lengvas būdas pašarinti savo kelionės į hurgadą nuotraukas giminaičiams anglijoje. bet saugokite, net nuo giminaičių, savo privatumą. žiūrėkite, kur ką rašote. neilgai truks, kol gūglas suindeksuos mus (jus) visus.

—

nesuprantu, kodėl nerodo mano paskutinio komentaro ir comment-box’o, bet tiek to.

Pro-Zak

• Kažkas tokio yra grįžus namo griūti į lovą, užsimesti ausines ir naršyti po savo greader’io tag’ą “vėliau”. Ten tiek lobio… Kai nėra nuotaikos skaityti ilgą įrašą arba žiūrėti ilgą video, visada pasižymiu jį, idant galėčiau tai padaryti tada, kai laiko (ir noro) bus.
• Užkniso rūkyti. Rūkau daug. Baisu, kad plaučių vieną dieną nepamesčiau. Būtinai mesiu…
• Sesei parodžiau, kaip DVD prie teliko prisijungti, prieš pusvalandį dar mačiau, kad žiūrėjo kažkokį filmą.
• Nebuvau balsuoti. Dirbau, bet ir noro kažkaip nebuvo. Žinau, pilietinė pareiga, viską ten, tačiau bent jau Donskį išrinko. O ir tas vienas Švedijos piratas nudžiugino :)
• Kažkurią čia dieną žiūrėjom Spun, labai patiko filmas. Žiūrint aplanko flashbackai į Requiem for a Dream, tačiau tai netrukdo. Tą pačią dieną ir pastarąjį dar kartą pažiūrėjom.
• Susitvarkiau Firefoxo bookmarkus. Paskutinius nežinau, gal pusę metų, bookmarkinau viską pagal defaultą, dabar gi užėjo vasarinio tvarkymosi manija – čia ryškiai prieš atostogas. Sudėliojau viską į atatinkamus folderius, užtaginau, viską ten. Dabar turėdamas laisvo laiko sinchronizuosiu greaderio tagus su firefoxo, reikia nepamiršti pasidaryti task scheduleryje tasko backupinti juos. Any ideas kaip tai padaryti paprasčiau?
• Ronis vis dar turi mano kijevą, būtinai reikia nepamiršti atsiimti. Roni, jei skaitai, numesk porą žodžių :)

Kur aš tą „Lengvą būdą mesti rūkyti“ nukišau?…