dabar nuo kiekvieno pirstelėjimo darbo reikės apskaičiuoti ir įvertinti tau atėjusią iš to naudą. kokią naudą? a velniai žino. gal tokia buvo. jei nebuvo – a vistiek mokėk. pasinaudojai darbiniu tualetu – irgi, ble, natūra. galėjai namie prieš ar po darbo reikalus atlikt. o čia – ir popieriaus sąnaudos, ir vandens, kur dar oro gaiviklis. arba – nori darbe gerti kavą – įtrauk tai į natūros ataskaitą. darbas – ne vieta pramogoms ir malonumams.

nuo savęs primečiau kelis juokingus-nejuokingus atvejus: o ką, jeigu darbiniu telefonu aš skambinu antstoliams, kad sumokėčiau skolą? darbiniu automobiliu nuvežu jiems pinigus? arba darbiniu kompiuteriu pervedu juos internetu? arba tuo pačiu automobiliu važiuoju į laidotuves? kur man čia nauda?

jeigu aš esu ant tiek kietas darbuotojas, kad firma nusprendė man duoti makbuką, iphoną ir mitsubishį ir apmoka jų eksplotavimo išlaidas, tai kas toks, kad kiščiausi? arba jie, kad kištųsi? taip, galbūt man tai bus išskaičiuota iš atlygio, kuris bus mažesnis nei tų, kurie dirba tą patį darbą naudodamiesi savo kompiuteriais, telefonais ir automobiliais, dėl to aš sumokėsiu mažiau „natūros mokesčių“, negu tas kitas darbuotojas, tačiau tai nėra mano kaltė, kad jam firma neskyrė dalykų. tai reiškia, kad aš esu geresnis darbuotojas, dėl to nusipelniau bonusų. ar mes grįžtam prie socializmo, kur visi yra lygūs, ar kuriame laisvą rinką, kurioje visiems suteiktos lygios galimybės?

na, o dabar – bring it on.

Seimas atmetė prezidento veto ir priėmė prieštaringai vertinamą nepilnamečių apsaugos įstatymą

Įvyko tai, ko labiausiai bijojau. Bet tikėtis, kad nugalės sveikas protas tada, kai mazuroniai ir gražuliai žarsto tokius argumentus kaip: „Nejaugi norite, kad mūsų vaikai užaugtų homoseksualais?“ Džiaugsiesi, kad apskritai užaugs, laikyti šiltnamyje ir laistyti pasakomis. Net ne bet kokiomis – atrinktos specialios mazuronių ir gražulių komisijos, kad tik neduok die niekas nenuklystų nuo doros kelio. Nuo vienintelio teisingo kelio.

Jeigu šis įstatymo papildymas nėra kuo tikriausia globalinė cenzūra, tada nežinau kas tai. Dabar tam tikra atitinkamų asmenų atrinkta komisija (ar šiaip neapibrėžta žmonių grupė) galės spręsti, kokia informacija gali patekti į eterį, o kuri ne. Jeigu, pavyzdžiui, gėjus mokslininkas atras vaistus nuo vėžio, niekas apie tai nesužinos – vaikai gali pamanyti, kad būti gėjumi yra gerai. Jie gali gėjų palaikyti, atleiskite už išsireiškimą, teigiama figūra.

Daugiau jokių Eltono Džono koncertų per LTV. Jokių veiksmo filmų, kur rodomos muštynių scenos, arba erotinės scenos. Netgi bučiniai gali traumuoti vaiko psichiką ir jis užaugs seksualiniu maniaku. Per žinias matysime tik seimo narius ir gėlytes su paukščiukais. Nors pats būdamas toj aukščiau paminėtoj komisijoj vengčiau rodyti seimūnus vaikams. Jei tikėsime statistika, kažkiek gėjų ten turi būti, o kadangi nežinome kurie, geriau jau apsidrausti. Rodyti tik gėlytes su paukščiukais. Negalima leisti vaikams sužinoti, kad žmonės miršta – geriau tegu galvoja, kad jie išvažiuoja pas močiutę į kaimą, kaip ir Kudlius aną žiemą. Sužinos, kai tam bus laikas. Galbūt būdami dvidešimties, kai nustos žiūrėti televizorių – kaip kad aš.

Kas yra keisčiausia, net 87 seimo nariai pasisakė „už“. Tačiau atsirado ir šiek tiek mąstančių. Liberalai kreipsis į Konstitucinį teismą. O man įdomu – įstatymo redakcijos rengėjai prieš ją rengdami skaitė LRK?

P.S. Pardon my French, bet p*sau aš tokią laimę.

Šįkart vėl apie alkoholį. Na, nesu aš toks didelis taurelės mėgėjas. Neatsisakau bokalo-kito, pasimėgauju vynu ar konjaku, nieko čia blogo. Visi mes – suaugę žmonės ir galim sau leisti tokius “guilty pleasures”. Betgi gerbiamiems seimūnams, kurie leidžia “blaivystės” įstatymus, tačiau išėję iš posėdžių salės kuo ramiausiai geria ir netgi sėda už vairo, galiu pasakyti – užsipypinkit vietoje, pypt!

Mano blogas – kultūringa vieta, nenoriu keiktis.

Tauta gėrė ne dėl to, kad alkoholis buvo pardavinėjamas visą parą, o dėl to, kad nebuvo darbo. Vietoje to, kad spręstų socialines problemas (alkoholizmas, be abejo, yra viena iš jų, tačiau ji kyla iš nedarbo – ergo užburtas ratas), valdžia nusprendė kirsti per blogio žiedus: atseit, jei nebus kur nusipirkti alkoholio, niekas negers. Kaip tarė, taip padarė – jau šeštas mėnuo, kaip naktimis alkoholio nusipirksi tik baruose, “taškuose” ir iš taksisto bagažinės. Pastarieji, spėju, klesti. Ne taip skaudžiai sumažinti tarifai kandžioja.

Na štai – po 22:00 nei degalinėse, nei kioskuose, nei parduotuvėse alkoholio negausi. Kai kurie kioskai greitai prisitaikė prie padėties: prie būdelių pridūrė pavėsines, pastatė kelis stalus ir taburetes, pasiėmė atitinkamą pažymą, štai tau – buvo kioskas, dabar jau – baras. Pilsto alų ryte, vakare, naktį, kada nori. Normalūs barai (suprask, ne “evoliucionavę” iš kioskų) irgi nesiskundžia – žmonės mieliau laiką leis ten, kur pastoviai gaus išgerti, negu burs iš kavos tirščių ir šoks lietaus šokį dėl ugninio vandens litro. Pastovumas yra vertybė.

Prastai, esu tikras, degalinėms – bent jau mano gimtajame mieste jos buvo vienintelė vieta, kur naktį parduodavo alkoholį. Dabar jos naktį nebedirba – nėra prasmės. Dėl tų kelių prašalaičių, norinčių nusipirkti submariną ar užsipilti litrą-kitą degalų nėra prasmės pernakt laikyti darbuotojo ir mokėti jam pusantro tarifo. Nors imk, ir iš degalinės barą daryk. Praranda žmonės darbą – kokie du žmonės degalinės personale tampa nebereikalingi.

Nelegali prekyba alkoholiu ir jo surogatais klesti. Deja, nėra realios galimybės paskaičiuoti, kiek buvo uždirbta iš tokiu būdu parduotų svaigiųjų gėrimų, tačiau jei už visą ta alkoholio kiekį būtų paimti akcizo mokesčiai, esu tikras, ne vieną mokyklą būtų galima pastatyti. Tačiau čia tik oras, įsivaizduojami pinigai – įstatymo autoriams svarbesnis legaliai nupirkto alkoholio kiekio sumažėjimas. Bet palauk – žmonės vis dar geria, gal net labiau nei anksčiau, bet perka mažiau? Ne, perka atitinkamai daugiau, tik perka ten, kur pigiau, ir kur galima gauti bet kuriuo paros metu, netgi su pristatymu iki namų slenksčio. Dar vakar jis buvo langų plovikliu, dabar tu pjaustai agurkėlius – užkandai.

Liaudis geria, mieli seimūnai, ne iš gero gyvenimo, ir ne dėl perdidelės (jūsų manymu) laisvės. Geria, nes gyvenimas yra sunkus, geria, nes blaivūs negali užmigti, geria, nes neturi darbo, geria, nes bijo būti vieni, o prie taurelės – visi draugai. Ne alkoholio pardavimą reikia drausti, o spręsti problemas. Alkoholio pardavimas gali būti naudingas – mokesčiai juk į valstybės iždą nusėda.

O tuo tarpu – į sveikatą.