Liūto Irštva

Įspėjimas – gali būti spoilerių! Warning – spoilers ahead!

Tram pam pam – pam pam! Man itin malonu prie dar vieno gero pažiūrėto filmo dėti pliusiuką. Diena, kai sustojo Žemė (The day the Earth stood still) yra vertas atskiro įrašo, kaip buvo vertas ir The Wackness.

Visų pirma, noriu pasakyti, kad esu matęs tris skirtingas, nors pagal tą pačią istoriją pastatytas juostas. Pirmoji, 1951 metų “The Day The Earth Stood Still” (filmo plakatas) – ją žiūrėjau su dideliu susidomėjimu. Juostai daugiau, nei mano mamai – manau, tai kažką sako. Tikėjausi, be abejo, daug prastesnio techninio įgyvendinimo, tačiau rezultatai pranoko lūkesčius. Be to, pagrindinio vaidmens atlikėjas labai geras. Pati filmo tema itin aktuali šiuolaikiniam žmogui, nors tada, šeštojo dešimtmečio pradžioje sunkiai buvo galima įsivaizduoti, kad filme keliamos problemos pasieks tokį mastą, kaip dabar. Paimkime kad ir ekologiją, globalizaciją, urbanizaciją, militarizmą, dabartinį ekonomikos smukimą ir iš to vedančias problemas, vartotojiškumą ir trumparegiškumą – nuo visų šitų dalykų blogų pasekmių filme buvo bandoma gelbėti Žemė. Tiesa, nors pasirinktas būdas atrodo kiek perdaug drastiškas, tačiau optimistiškas “Mes galime pasikeisti!” man nuskambėjo neįtikinamai.

Kitas “Diena, kai sustojo Žemė” filmas mano kietajame diske atsidūrė per klaidą. Parsisiunčiau jų iš torentų, tačiau pradėjęs žiūrėti ir tikėjęsis normalaus filmo, patyriau, kad tai – tik mažo biudžeto pigi reprodukcija. Net IMDB jo neradau. Lygiai ta pati istorija, tik ateiviai buvo du, vyras ir moteris, ir į akis lindo didesnės ar mažesnės klaidelės, kurios labai erzino. Esu matęs ir už mažiau lėšų pastatytus filmus, tačiau kurie buvo kelis kartus kokybiškesni.

Įdomu, kiek už šį epizodą Microsoft sumokėjo filmo prodiuseriams?

Galiausiai, “normali” filmo versija, mano kietajame diske atgulė tik šį vakarą, ir tai buvo pirmas filmas po gana ilgo laiko tarpo, kuris man tikrai patiko ir nekėlė minčių jį išjungti. Gal tai dėl to, kad tik prieš kelias dienas žiūrėjau Matricos trilogiją, o gal todėl, kad visą dieną geriu kavą ir rūkau, todėl esu kiek išėjęs iš orbitos, tačiau tikriausiai viskas todėl, kad filmas yra velniškai geras. Keanu Reeves ir Jennifer Connelly (kuri yra nesveikai graži moteris, nesveikai) yra puikus duetas, puikiai sugebėjęs perteikti filmo atmosferą ir įtampą – ar žmonijai lemta pražūti, ar išlikti, tačiau pasikeisti? Kaip jau minėjau rašydamas apie pirmąjį filmą, pažadas “pasikeisti” manęs visiškai neįtikino ir šioje juostoje. Žmonija, mano manymu, yra tiesiog perdaug bestuburis padaras, kad imtų ir vienu metu darytų tai, kas galbūt gali išgelbėti juos nuo pražūties.