Kategorijos ‘dviračiai’ archyvas
darbe turėjome kursus, mokėmės teisingai dirbti su neįgaliaisiais. viskas labai įdomu ir naudinga, tik šiek tiek liūdna, nes, kaip ir daugelyje sričių, lietuviškas supratimas ir galimybės yra akmens amžiaus lygio. kada nors bus geriau. labiausiai, visgi, patiko tai, kad buvo atvažiavusios neįgaliųjų sąjungos atstovės, pačios sėdinčios ratukuose. first hand experience, taip sakant, čia ne tas [...]
žaidimą „rask dviračių taką vilniuje“. tarp miestų inžinierių ir automobilių eismo užsimezgęs savotiškas stokholmo sindromą primenantis ryšys. kuo anas labiau tuos skriaudžia, tuo daugiau nuolaidų, malonių ir dėmesio jis gauna. juk kamščiai miesto centre ir ne tik susidaro dėl to, kad nėra pastatyta pakankamai šviesoforų, o ne dėl to, kad gatvėse yra per daug automobilių.
kai skaičiukas lcd displėjuje persiverčia per 999 ribą, veidą nušviečia plati šypsena, o kūnas pats kyla iš balno ir stipriau mina pedalus; kalnas ne toks status, posūkiai ne tokie staigūs, vėjas į nugarą, duobės pačios traukiasi iš kelio, šviesoforai slepia raudonas lempas. čia už praėjusį tūkstantį, o čia už ateinantį (ir ateisiančius po to). šiek [...]
užsičiaupkite, kojos, jūs nežinot, ką šnekat. sukit pedalus, santykį parinkau optimalų, šitas kalnas – juokas, palyginus su tais, į kuriuos mane esate įnešę anksčiau. užsičiaupkit, rankos, visai jums ne šalta. dvi poros pirštinių, o ir lauke – virš nulio. tai kas, kad jūs sugeriat visą vėją, lietų ir sniegą. užsičiaupkit, jūs nežinot ką šnekat. kojoms [...]
- vėmalų krūva ant dviračių teko Gedo pr., – mentai prie kaboko skiria muštynes, – atkarpoje naujininkai – oro uostas bent 5 vienetai girtų zombių, vieni dar paeina, kiti jau prisėdę/prigulę. tokiais rytais, kai vakarą prieš jį negali turėti įprasto penktadieniško išgėrimo, nes norint gauti bent 5 valandas miego turi eiti miegoti dar nesutemus, džiaugiesi [...]
vienam portale pasitiko mane tokia reklama prisiminiau situaciją šiandien centre. privažiavau prie šviesoforo norėdamas kirsti vrublevskio gatvę kalnų parko pusėn, o ten ant šaligatvio – visa ciela mašina. kur ten mašina, visas džipas, o vairuotoja (tikrai mačiau – vairuotoja, jokio seksizmo) beviltiškai ištempusi kaklą stebi savo veidrodėlį. ant šaligatvio būti ji neturi jokios priežasties – [...]
iki šios žiemos tai man nebuvo problema, nes nevažinėjau dviračiu. nuo maždaug sausio mėnesio persėdau ant dviejų ratų ir neketinu nulipti, važiuoju visur – į darbą, į barą ir į parduotuvę. jei važiuočiau tik pasivažinėti, apsukčiau kelis ratus ir grįžčiau namo, stovai ir dviračio prirakinimas nebūtų aktualus, tačiau eidamas apsipirkti arba išgerti alaus nepaliksi jo [...]
