Liūto Irštva

čia visai neseniai tokia aplankė

myniau gedo viduriu draugės dviratį, o draugė ėjo šaligatviu - laikėsi saugaus eismo taisyklių, ir riedėdamas pro stotelę išgirdau naktiniam vilniui jau įprastą „ė mergina kur eini“. not on my watch, pagalvojau, bet pasakiau stipriau - stipriau, negu paprastai sakau, bet ir alų stiprų gėriau, viskas paaiškinama - ir vaikinams tai nepatiko. labai nepatiko. ir man nepatiktų. padaviau draugei dviratį, daiktus iš kelnių kišenių įdėjau į striukės kišenes - jos su užtrauktukais - ir atsisukau kaip tik tada, kai jie abu buvo per ištiestos rankos atstumą, juk daugiau ir nereikia, atstumas optimalus, pagalvojau, kad pamiršau akinius nusiimti, bet tiek jau to, kai staiga vienas iš jų sušunka „VALDI!“. „RAMAI!“ sušunku aš. „negalima taip kalbėti“, sako, kai baigiam glėbesčiuotis. jo draugas visiškai pasimetęs. aš dar labiau pasimetęs. „iki kito karto“, sakau, paspaudžiam rankas ir išsiskiriam.

viskas gerai, kas gerai baigiasi, ane?