Liūto Irštva

užsičiaupkite, kojos, jūs nežinot, ką šnekat. sukit pedalus, santykį parinkau optimalų, šitas kalnas - juokas, palyginus su tais, į kuriuos mane esate įnešę anksčiau.

užsičiaupkit, rankos, visai jums ne šalta. dvi poros pirštinių, o ir lauke - virš nulio. tai kas, kad jūs sugeriat visą vėją, lietų ir sniegą. užsičiaupkit, jūs nežinot ką šnekat.

kojoms nešalta, jų neskauda ir jos nepavargusios, jei apie tai negalvoji. nėra kada, reikia sukti pedalus, ir tik riedant nuo kalno galima šiek tiek pailsėti, bet tik tada, kai greitis maksimalus. jeigu dar gali kažką išspausti - suk pedalus.

akys, nežiūrėkite į kalno pabaigą, ji toli, ir jūs tik apgaudinėjate mane ir mano kojas. žiūrėkite tiesiai priešais mane, vieną-du metrus į priekį, ten dviratis turi atsidurti po kiekvieno pedalų apsukimo, bet koks kitas variantas yra nepriimtinas. kojos, netikėkite, ką jums rodo akys - viršūnė yra daug toliau, bet ne per daug toli, todėl užsičiaupkite ir sukite pedalus.