in coffee veritas
paprastai kavą geriu namie paruoštą „lenkiškuoju“ būdu arba darbe a) iš rkiosko aparato ir b) dviejų mažų coffee hausų pačiame oro uoste. nieko stebuklingo, tiesiog užsipili kuro. gerais laikais per dieną išgerdavau apie septynis - aštuonis puodelius. taip, širdis dažnai kėsindavosi iššokti, tačiau kai keliesi 3:00, kito būdo išlikti darbingu nėra.
į coffeeinną užsuku tik karts-nuo-karto, dažniausiai tik nusipirkti cigarečių ar greitai pasinaudoti internetu. jokių kitų kavinių nelankau, labiau mėgstu barus, tačiau šiandien užsukau į vero cafe pasinaudoti internetu. nuo atostogų pradžios, t.y. daugiau nei savaitę nesitikrinau pašto, neskaičiau prenumeruojamų feedų ir apskritai atsilikau nuo pasaulio, neturiu televizoriaus ir neskaitau spaudos.
nesu kavomanas, nesikabnu prie jos skonio, svarbu, kad nebūtų šlykštus. o vero kava - visai gera. baristos gražios. internetas nestebuklingas, tačiau naršyti daugiau nei užtenka. visgi įspūdį iš kavinės išsinešu dėl jų tualeto - toks šeimyniškas-buitiškas. kampe šluota ir grindų šluostė, ant sienos gyvatukas, ant kitos - spintelė, ir jokio veidrodžio (aš jo nepasigendu, tačiau mielosios moterys turbūt pasigenda).
manau, sugrįšiu
