karštis ir daiktų tvarka
uff, greitai bėga laikas. neužtenka plaučių tūrio nupūsti visas irštvoje susikaupusias dulkes. apdulkėjusios kategorijos, žymės, skydeliai, googleanalytics kodas, „add new post“ mygtukas, „publish“ mygtukas (pastarasis labiausiai, nes dievas matė - daug kartų rašiau ir tryniau, rašiau ir tryniau, bet nepalikau nė raidės prie raidės, nė vieno juodraščio). su tuo susijęs ir lankomumo sumažėjimas (kaip man pašnibždėjo apdulkėjęs, bet vis dar veikiantis aukščiau minėtas kodas), ir nenuostabu - tik kurie-ne-kurie skaito senus mano blevyzgojimus (ir vėliau prisipažįsta tai darę visą naktį).
taip ir kaupiasi dulkės, užkloja kiekvieną neliečiamą daiktą savimi, įlenda net į mažiausius tarpelius, prisikabina prie paviršių, taip ir kaupiasi nereikalingi daiktai, mintys, idėjos, netgi žmonės, neperskaityti prenumeratų įrašai, neperskaitytos knygos (o kaip jau kažkam guodžiausi - kasdien jų parašoma ir išleidžiama vis daugiau), stūkso kampuose, kai nebetelpa ten - kraunasi arčiau centro, arčiau vidurio, arčiau manęs, susiraičiusio embriono poza, iš karščio nesugebančio ne tik mąstyti, bet ir praradusio apetitą, liko tik troškulys, gyvybę man palaiko tik vanduo. rimtai, kažkas čia negerai - visą savaitę kepina po 30+ laipsnių.
o tų nereikalingų daiktų aš net neliečiu. jie kraunasi, be jokios tvarkos ir jokių kategorijų, juk kai juos gavau - nedėjau jokių etikečių, net neįsivaizduoju, iš kur daugumą jų turiu, jie su manimi nesikalba, o liudininkų irgi neturiu - nėra ko paklausti. todėl naujovėms leidžiu gulti ten, kur joms patogiau. plaukiu per gyvenimą dzenbudistiška ramybės srove.
