man nepatinka, kad tau patinka
jeigu būtų mano valia, feisbukas turėtų tik komantavimo galimybę. “laikinimas” (taip, jau egzistuoja toks lietuviškas pasakymas) - toks mašiniškas ir bejausmis dalykas.
ir jis visur! youtubas - paskutinioji auka. dabar gali “laikinti” video, “laikinti” komentarą ir, turbūt, patį “laikinimą”. dabar programuotojai dirba prie pastarojo “laikinimo”. anglų kalboje žodis “liked” iš reiškiančio praeityje vykusį (turima omeny - ilgą laiką) ėmė reikšti vieną pelės mygtuko paspaudimą.
inerciškai spaudinėdami “like” mygtuką jūzeriai neskiria nė sekundės susimąstyti - ką aš tuo noriu pasakyti? apskritai, ką mes norime pasakyti savo elgesiu internetuose? ar feisbukas yra vieta saviraiškai, ar vieta vojerizmui, persekiojimui ir laiko švaistymui? ė, nepamirškime farmvillo. dėl pastarojo: kolegos, draugai, nepažįstamieji - atsigaukite!
yra jūzerių, kurie feisbuką naudoja kaip platformą saviraiškai: ar tai būtų jų darbų demonstravimo priemonė (daugiausia fotografams, ir dažniausiai fb būna tik papildoma priemonė, pagrindine pasirinkus flickr ar picasaweb; taip pat muzikantams, irgi su kitų servisų, tokių kaip myspace, vieta priekyje), ar tiesiog vieta iškrauti mintis (ne tas, kur: “kaip snd nesiseka”, “labas rytas :)*”, “labanakt”, “noriu namo” ir kitus infantilius briedus, o rimtesnes. puikus to pavyzdys - paulius viesulas ambrazevičius).
dėl to man patinka vienas-toks-puslapis. ten nėra “like” funkcijos. jeigu nori pasakyti (parodyti; leisti suprasti) žmogui, kad tau patinka jo nuotrauka, įrašas ar kas kita, imi ir parašai tai. atviru tekstu. jeigu netingi - dar ir su argumentais kodėl.
ai, ir atsakymas į klausimą “ar turimtai toks beviltiškas, kad pavasario pradžioje, po tokios šaltos žiemos, kai pagaliau yra šilta ir galima parkelyje gerti alų su draugais, tu verčiau sėdi namie prie kompo?”, yra taip.
Valdemarai, o kodel tu taip daug galvoji apie facebooka?
Labai teisingai pastebėta “like” be emocijų kaip ir fast foodas be skonio, tik skrandžiui užgrūsti.
O šiais laikais retas kuris nemąsto apie fb, šis daiktas baigia įsišaknyti mūsyse kaip būtinas gyvenimo atributas.
O žinai.. kartais palaikinimas geriau nei bereikšmis komentaras. Tai tarsi pasakymas: “Ei, aš čia buvau, Tave mačiau, paliečiau ir pabėgau”. Yra žmonių tylenių, nekalbančių be reikalo, bet norinčių pasakyti - “man patinka, ką sakai, aš matau”. Negalima gi pykti už tai… m?
Aš irgi nesuprantu kam tiek daug energijos ir mąstymo skirt dalykam, kurie erzina. Facebook’u galima nesinaudot, o ir naudajantis, galima nepostint visokio š ir nebus ką kam laikint.
tai nėra taip, kad aš sėdžiu visą dieną ar jos dalį ir mąstau atsidėjęs apie feisbuką, jutūbą, internetus ir panašiai. nesu joks iphonas, galintis vienu metu vykdyti tik vieną programą. visos mano mintys yra kilusios iš niekur, spontaniškai, tai - tiesiog pamąstymai, kas būtų jeigu būtų. o juos man labiausiai patinka rutulioti.
įsivaizduoji feisbuką,(kaip bebūtų - nuolatinį mūsų gyvenimo palydovą) kaip antropologiškai nagrinėti vertą vienetą, ir darai savo dalykus. kol kas man linksma tai daryti.
>merginasumotociklu
nebūna bereikšmių komentarų. bet suprantu, ką turi omeny - tai lyg linktelėjimas pasisveikinant, tačiau kai draugas tau papasakoja istoriją, kuri jam svarbi (tokia svarbi, kad verta papasakoti visam pasauliui), tu nelinkteli galva - tu duodi feedback’ą. “o vau seni, kokia nuostabi istorija!”, “nusišneki, brol!” etc. bet nėra ko norėt. internetas keičia visų bendravimo įpročius ir įgūdžius.
like merginasumotociklu :)
o man nepatinka, kad man patinka ;D nes regis, aš patapau tavo gerbėja… :D skaitau tavo rašinius gal jau metus - tep paprasta, suvedu googlėj liutoirstva ir randu bele kuriam puslapy tu bebūtai :D