prabangus įrašas
pavartykite dabar populiariausių žurnalų puslapius. „žmonėse“ skalambija apie prabangiausius, brangiausius, skandalingiausius, ekskliuzyvinius, neregėto masto vakarėlius su žymiausiais, turtingiausiais ir gražiausiais. „playboy“ rašo apie naujausius ir galingiausius automobilius, karščiausias moteris, prabangiausias pasaulyje jachtas. „stuff“ rašo apie greičiausius kompiuterius, labiausiai akį traukiantį dizainą, etc. jau supratote - viskas tik prabangiausia, geriausia, dar niekur nematyta, originaliausia, galingiausia, -iausia, -iausia, -iausia. atrodo, kad tokie žurnalai - tik tiems patiems turtingiausiems, skaitytų ir murmėtų: „ai šitą turiu, ai šitą rytoj nusipirksiu, ai ją poryt išdulkinsiu“. bet skaito juos toli gražu ne turtingiausieji. pastarieji turbūt mažai teima tokius žurnalpalaikius į rankas. nebent „žmones“, ir tik tam, kad į save pažiūrėtų.
tas pasakas apie prabangiausius/brangiausius/skandalingiausius skaito tie, kuriems prabanga yra vakarienė čiliake. tie, kuriems 2000 litų alga yra „visai pochui gyventi galima“. tie, kurie įžymybes mato tik per teliką arba netyčia sutikę akropolyje kai buvo pirkti batų.
kodėl tuomet nepradėti leisti žurnalo apie paprastus vakarėlius. su paprastais žmonėmis. fotografuoti juos, klausinėti. „aš andrius iš kalvarijos, dabar niekur nedirbu, turiu mechaniko specialybę“. „aš - nataša, iš vylniaus, darau manikiūrus“. aprašyti paprastas, įperkamas mašinas. kodėl ne?
Ogi todėl, kad toks žurnalas apie paprastus žmones nekurtų svajonių. Svajonė - žodis gražus, bet šiandien iš jo melžiami labai negražūs dalykai. Statistiniai piliečiai, negaudami nuolatinės „prabangiausios“ informacijos, apie tai, kokie jie yra nepilnaverčiai ir niekingi, jie žiū, tuoj ims jaustis laimingais, ir tiesiog.. nebepirks tų šūdų, kurie yra niekas, tiktai šūdai, bet kainuoja kaip patys -iausi dalykai. :)
tai aš galvoju, sakau, kad gal tie turtingi skaitytų. sakytų: “po paraliais, kaip smagu”. jiems svajonės juk - pa barabanu
Teko susidurt su tokiu portugalu. Diedukas jau metuose, tuo laiku pateko į turtingiausių Portugalijos žmonių dešimtuką, paskui išdalino savo pinigus vaikams, tai nežinau, kaip dabar ten viskas. Bet, žodžiu, pamatęs jį pagalvotum, kad jis paprasčiausias diedukas, nes nešioja tas pačias kelnes jau turbūt kokius penkis metus, tas pačias tapkes - kokius penkioliką, važinėja paprastu mašiniuku, berods, škoda, ir gyvena fermoj, nes mėgsta gyvuliukus. Jis turi tiek daug pinigų vien todėl, kad jam smagu daryti tai, ką jis daro, bet jis nedaro to tam, kad turėtų pinigų.
My point is, “prabangiausi” turtuoliai irgi yra prišerti tų “svajonių”, jie turbūt netgi yra pagrindinis jų taikinys, nes kas gi kitas pirktų tuos ferarius ir *insert spešl dizaineris*? Jiems irgi yra įteigta konkurencija prieš savo turtingą “kaimyną”, garbės troškimas ir jos gavimo metodai per daiktus. Jie, aišku, neskaito tokių žurnalų kaip “žmonės”, bet turi savų brain-washingo diktavimo šaltinių. Ir, manau, tas brain-washingas padarytas pakankamai efektyviai, kad jie nesakytų “po paraliais, kaip smagu” apie statistinių piliečių gyvenimą :)
čia žinai, kaip sako, kas galima jupiteriui - neleidžiama jaučiui.
o jupiteriu tampama dviem būdais - pinigai paveldimi arba būna uždirbami. jei uždirbami - kažkada jupiteris buvo neturtingas. turėjo svajonių. didelių svajonių. pvz, būti turtingesniu negu kiti (iš to, manau, kyla daugiausia konfliktų, tiek inter-, tiek tarp-asmeninių). jei su jais gimstama - tėvai išmoko būti geresniu nei kiti. ir duoda tam įrankius.
apie tokius, kaip tavo paminėtas diedukas esu girdėjęs ir skaitęs daug, deja neteko tokio žmogaus sutikti gyvai. žmonės apsiperka humanose, ir jiems dėl to nė kiek nėra gėda, patys eina į maksimas pieno ir duonos, drabužius skalbia, o ne išmeta ir perka naujus :), ir t.t. bet tokių - mažuma. tokie - originalai. jie nesiskaito.
tie svajonių prišerti turtuoliai, perkantys customized ferrarius, deimantais inkrustuotus vibratorius ir krokodilo odos pripučiamas lėles yra produktai. jie tokiais tapo, o ne tokiais gimė. tai - tik išsipisinėjimas.
to prbangus irasas
Visai nebloga ideja - rasyti apie paprastus vakarelius - jei yra galima rasyti apie prabangius, tai kodel gi ne? Problema: toks zurnalas/laikrastukas greita gali virsti pazinciu ir reklamos/savireklamos bukletu. Stiprybe: Naujo zanro pasirodymas. Leidyba: kadangi popierine versija kainuoja labai daug, butu galima apsiriboti blogu, tinklapiu, veliau(jei atsiras poreikis ir susikurs skaitytoju ratas) gal ir mokamu pdf laikrastuku.
to Nežinia, August 7th, 2010 at 13:34
Yra gyvenimas ir yra svajoniu gyvenimas. Cia yra du krastutinumai ir jie abu turi savo rinka, zanrus, zurnalistus ir t.t. - yra zurnalai rasantys apie “svajoniu gyvenima” ir turintys savo skaitytojus, kuriems(ka cia slepti) yra nuo 10 iki 80 metu amziaus, bet straipsniai parasyti pagal auditorija nuo 45-80 m.(pagal tuos, kurie susikure savo svajone). Pagal auditorija nuo 25-45 nera rasomi jokie straipsniai, yra tik trumpos naujienos - ir dazniausiai ne is pacios geriausios puses. O juk si auditorija dar tik kuria savo svajoniu gyvenimus. Galima sakyti, kad reikia kurti pagal pavyzdzius, bet reikia realesniu pavyzdziu - ne visai tokiu teigiamu ir nugludintu.