Liūto Irštva

Kai tik pradėjau dirbti, krūptelėjau per raciją išgirdęs šaukinį „RSS RSS“. Pasirodo, RSS į mūsų lėktuvus kurą pila.

RSS jau tapo didžiule mano gyvenimo dalimi. Pradėjau juo naudotis tik prieš gerus pusę metų, tačiau reta diena praeina neperskaičius viso prenumeruojamo RSS srauto. Kadangi savo kompiuterio negaliu naudoti kasdien, o ir darbe sėdžiu prie vis kito kompiuterio, naudoju Google Reader skaityklę. Patogiausia, nors darbe kai kurie kompai neturi FireFox’o, o su IE jis lėtokai veikia, ir tai kartais erzina. Tiesa, bendrabutyje sunku prisiversti atsidėti skaitymui, retai kada ištaikau laisvą valandėlę, nes vis kas nors ateina, kalbina, veda rūkyti, arba elementariausiai dingsta internetas. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl mano skaityklėje kaupiasi neskaityti įrašai.
Skirtingu paros laiku, skirtingomis savaitės dienomis ir net skirtingais metų laikais rašomi skirtingos kokybės ir turinio įrašai, skiriasi ir jų kiekis. Jei vasarą srautas buvo daug siauresnis, tai rudenį, visiems grįžus iš atostogų jis vėl papilnėjo.
Vidutiniškai per dieną gaunu apie 100 naujų įrašų. Daugiausia ir įdomiausia iš šių srautų: Žudyk Reklamą, Nežinau ir Nežinau Naujienos, Lengvi daiktai, Scania GTI, Justino Beinoriaus ir Simono Bartkaus blogas. Pastarasis ypatingai įdomus, nes yra tiesiogiai susijęs su mano darbu.
Taigi, RSS yra nepamainomas informacijos šaltinis. Jis visada atsinaujina pats, jis lengvai pasiekiamas ir patogus.