Liūto Irštva

Turint omenyje, jog dabar darau tai, ką daro plius-minus visa Lietuva, jaučiuosi neblogai. Ai, neminėjau dar? Žiūriu „Vienas Namuose“. Tiksliai nepasakysiu kelintą kartą, bet skaičius kažkur apie dvidešimt. Gal trisdešimt.
Tą širdies skausmą, kad vėl sąmoningai mirkstu prie teliko numalšina tik pora butelaičių „Samson Cerny“. Įpusėjau štai antrą, ir visai nebepykdo tos a la kalėdinės nuotaikos filme ir a la kalėdinė dvasia. Net mūsų mažasis jorkšyrterjeris visai mėgaujasi ta šūdo krūva. Oi, nusikeikiau.
Nedžiugina manęs ir tai, kad rytoj nuo penkių valandų ryto dirbu. Vėl, kaip ir šiandien. O jeigu į omenį paimsime ir tai, kad pirmasis atvykimas rytoj tik CPH 12:05, tai nieko gero nenusimato. Pabaigsiu rašyti praktikos ataskaitą (o taip, šiam laimingam sanavabičui pasirašė praktiką).