socialiniuose tinkluose praleistas laikas neįsiskaičiuoja į gyvenimo trukmę
“tau tavo amžius netinka prie veido”, sakau dažnai aš sau
kai kuriuose socialiniuose tinkluose amžius rašomas skliausteliuose šalia vardo - valdemaras (21). man tai primena įvairius mmorpg, kuriuos teko žaisti. ten prie žaidėjų irgi buvo rašomas skaičius - level’is. iš jo galėjai spręsti, kiek jis yra pažengęs žaidime - kuo daugiau, tuo geriau. pasiekęs patį aukščiausią esi nesustabdomas - į tave visi žiūri su pagarba (ko verta pagarba online žaidime - atskiro pseudoįrašo tema), nori būti tavo “draugu”. žaidime viskas taip gražu.
tuo tarpu realiam gyvenime pasiekus tam tikrą skaičių gyvenimas ima ristis į pakalnę. kiek pažįstate senolių, kuriuos nuolat suptų dėmesys ir pagarba? tie, kur pragyvenę virš 110 metų nesiskaito, jie jau savaime yra fenomenai. statistinis, paprastas ir niekuo iš kitų neišsiskiriantis 80+ metų skaičiuojantis senukas ar močiutė? kai pagalvoji, jie matė visko - karų, krizių, meilių, mirčių… galėtum parašyti kelias knygas. ir kiekvienas senukas taip. kiekvienas už kitą įdomesnis.
p.s. po mėnesio mano 22-as. priimu dovanas lentų, vonios plytelių, kitų statybinių medžiagų pavidalu.
Slėpkis su tokiu skaičiuku… :)
o tu iš fuckatrono pasimokyk, žėk, kiek optimizmo (ar ramybės). :> http://fuckatronas.wordpress.c.....planetoje/
Ugne, nelabai suprantu - apie ką šis tavo komentaras? :) Kodėl tau atrodo, kad aš pesimistas ar neramus?
“gyvenimo pakalnė”, “nebesupantys dėmesys ir pagarba”, “žaidime viskas taip gražu” (sutinku, šitas gal tiesiog ironiškas). net jei ir neskiriant jų, man tiesiog rūgštokai susiskaito. nauji metai turėtų būt pasitinkami su doze optimizmo ir idealizmo, nesvarbu kiek tau jų sueina. tas ratas ne veltui žymimas (kita kalba apie viso to patosą).
betgi aš ne apie save. net jeigu ir rašau apie save, būtų veidmainiška viską vynioti į vatą.