Liūto Irštva

idant pritaptų blogosferoje, blogeris turi daryti daug dalykų. reklamuotis, rašyti paprastai ir aiškiai, atsakyti į komentarus ir nuolat sekti, kad nebūtų trolių ar spamerių. anglakalbiams paprasta - jie rašo tarptautine ir [beveik] visiems suprantama kalba, kuria kalba pusė pasaulio, tapusia de facto standartu aviacijoje, medicinoje, inžinerijoje, matematikoje, fizikoje… trumpai - visur. terminai “excerpt” arba “strip” jiems neskamba kaip egzotiško paukščio čiulbėjimas ar moters nusirenginėjimas už pinigus. nors ką čia gali žinoti, būdamas tūlu lietuviu.

lietuviška blogosfera yra gana ribota - blogas.lt su 95 procentais vaikų/emo/mirusių blogų/reklamų ir 5 procentais rimto reikalo, livejournal (kurie yra gana uždara ferma ir sunkiai priima prašalaičius), blogspot (kurie sudaro mažumą ir pagrindinis srautas ateina iš išorės, nes didžioji dauguma blogspoto vartotojų yra tie patys anglakalbiai, kuriems į lietuvių veblenimus nusispjaut) ir random blogeriai, pvz iš blogr.lt ar pasikūrę wordpress savo hostinge. geriausiai sekasi rašantiems apie technologijas (nežinau, kpocius, radiocool, etc), miesto tendencijas (ežiukasvilniuje), reklamą (ex-žudykreklamą, aTa), politiką (račas), rinkodarą (internetinė_rinkodara, dansu dansu, common sense) ir t.t. išskirtinai visi rašo lietuviškai, tačiau tuo pačiu save pasmerkdami tik lietuviškai auditorijai - ergo mažam prenumeruotojų skaičiui, ergo ribotai idėjų sklaidai, ergo maximum pripažinimas - tos pačios srities asų/entuziastų.

įdomu, visgi, kodėl lietuviai nerašo angliškai? tikrai yra keletas, esu skaitęs blogus, tačiau pagrindas - kokios nors siauros srities specialistai, rašantys tik ta tema ir tik tokiems patiems specialistams. lyg aš rašyčiau tik bagažo paieškos agentams tik apie treisingo ypatumus. viena priežasčių, manau, gali būti emocinis prisirišimas. rašo koks nors liūtas savo irštvoje kaip jį užpisa tautiečių tamsumas, ir tie keli šviesuoliai, kurie visgi prenumeruoja jo rašliavas, palinksi galva, ir parašo palaikantį komentarą. Roger’is iš Wisconsin’o pakraipytų galva ir išjungtų tab’ą. dar viena priežastis - raštingumas. lietuvišką super gražų sakinį suregztų bet kas - na, gal ne Darius iš radiocool, no offense dude, bet kartais pasitikrinti klaidas prieš spaudžiant submit yra būtina, - tačiau angliškai daug sunkiau. pamenu savo senus bandymus. išsteni dvi pastraipas, ir pritrūksti sinonimų, ir vemi tais “get”, “got”, “did”, “do” ten kur reikia ir kur nereikia. native tongue, kaip bebūtų, mums yra lietuvių kalba, artimesnė tiek dūšiai, tiek protui.

labai jau ilgas įrašas tapo.