Virėjų kovos

Kaip ir daug-maž visa Lietuva

Turint omenyje, jog dabar darau tai, ką daro plius-minus visa Lietuva, jaučiuosi neblogai. Ai, neminėjau dar? Žiūriu “Vienas Namuose”. Tiksliai nepasakysiu kelintą kartą, bet skaičius kažkur apie dvidešimt. Gal trisdešimt.
Tą širdies skausmą, kad vėl sąmoningai mirkstu prie teliko numalšina tik pora butelaičių “Samson Cerny”. Įpusėjau štai antrą, ir visai nebepykdo tos a la kalėdinės nuotaikos filme ir a la kalėdinė dvasia. Net mūsų mažasis jorkšyrterjeris visai mėgaujasi ta šūdo krūva. Oi, nusikeikiau.
Nedžiugina manęs ir tai, kad rytoj nuo penkių valandų ryto dirbu. Vėl, kaip ir šiandien. O jeigu į omenį paimsime ir tai, kad pirmasis atvykimas rytoj tik CPH 12:05, tai nieko gero nenusimato. Pabaigsiu rašyti praktikos ataskaitą (o taip, šiam laimingam sanavabičui pasirašė praktiką).

Ilgas sekmadienio rytas

Rytas kaip rytas, tik sekmadienis. Atrodytų, reikia gulėti lovoje iki mažiausiai vidurdienio ir visą dieną namie vaikščioti su pižama ir šlepetėmis, o vakare su drauge eiti gerti arbatos į „Skonį ir kvapą“, tačiau NE. STOP. Valdis šiandien kėlėsi 3:35, nusiprausė, paskaitė Google Reader RSS srautą su kavos puodeliu rankoje ir 4:25 su cigarete rankoje jau leidosi žemyn, kur jo laukė taksi mašina. Tada Naujininkuose paėmė vieną bendradarbę, Užusienyje - dar vieną, ir 4:58 jau buvom oro uoste. Tik čia, atvykimo salėje, vyksta filmavimas! Einam, žmonių milijonas, kaip būna vakarais, kai beveik vienu metu maždaug dešimt lėktuvų leidžiasi. Kažkaip ne vietoj ir ne laiku ten pasijaučiau. Ir dar pasirodo, viena draugė toj „masofkėj“ dalyvavo. SMS parašė. Deja, turėjau išbėgti skrydį laipinti, tai nepavyko susitikti.

Ilga pastraipa, kaip ir ilgas rytas. Dabar einu, atidarysiu darbo dieną. Geros jos ir Jums.