Liūto Irštva

nauji metai - nauji marazmai, sako delfis. nežinau, kaip reaguoti, tačiau užjaučiu verslininkus, ypač smulkiuosius, turinčius IĮ. ten direktorius ir buhalteris, ir vadybininkas, ir pagalbinis darbuotojas, ir valytojas. tai šalia visų padidėjusių pvm’ų ir apskritai tos didžiulės nežinios, kabančios ant jų pečių, seimūnai ir co. prikabino dar vieną akmenį. kad į dugną grimzti būtų lengviau.

dabar nuo kiekvieno pirstelėjimo darbo reikės apskaičiuoti ir įvertinti tau atėjusią iš to naudą. kokią naudą? a velniai žino. gal tokia buvo. jei nebuvo - a vistiek mokėk. pasinaudojai darbiniu tualetu - irgi, ble, natūra. galėjai namie prieš ar po darbo reikalus atlikt. o čia - ir popieriaus sąnaudos, ir vandens, kur dar oro gaiviklis. arba - nori darbe gerti kavą - įtrauk tai į natūros ataskaitą. darbas - ne vieta pramogoms ir malonumams.

nuo savęs primečiau kelis juokingus-nejuokingus atvejus: o ką, jeigu darbiniu telefonu aš skambinu antstoliams, kad sumokėčiau skolą? darbiniu automobiliu nuvežu jiems pinigus? arba darbiniu kompiuteriu pervedu juos internetu? arba tuo pačiu automobiliu važiuoju į laidotuves? kur man čia nauda?

jeigu aš esu ant tiek kietas darbuotojas, kad firma nusprendė man duoti makbuką, iphoną ir mitsubishį ir apmoka jų eksplotavimo išlaidas, tai kas toks, kad kiščiausi? arba jie, kad kištųsi? taip, galbūt man tai bus išskaičiuota iš atlygio, kuris bus mažesnis nei tų, kurie dirba tą patį darbą naudodamiesi savo kompiuteriais, telefonais ir automobiliais, dėl to aš sumokėsiu mažiau “natūros mokesčių”, negu tas kitas darbuotojas, tačiau tai nėra mano kaltė, kad jam firma neskyrė dalykų. tai reiškia, kad aš esu geresnis darbuotojas, dėl to nusipelniau bonusų. ar mes grįžtam prie socializmo, kur visi yra lygūs, ar kuriame laisvą rinką, kurioje visiems suteiktos lygios galimybės?

na, o dabar - bring it on.