kaip būti pačiam-sau-fainu
k.f. manęs klausia, ar aš kada nors nebūnu feisbuke. aišku, nebūnu. bet šiaip jau esu ten. ir būnu, kad jau esu.
debiliukai neturintys ką veikti jūzeriai laisvą laiką stumia kurdami “grupes” ir “puslapius” tokiems dalykams, kaip “pamačiau, patiko, bet neišdrįsau”, arba “rekomenduoju knygą”, arba “rekomenduoju filmą”, arba… savo literatūrinį ar kino skonį žinau geriau, nei keli šimtai nepilnamečių arba nesusipratusių suaugusių. nors tarp pelenų rasti deimantą smagu, tačiau dėl to super reto deimanto visą laiką murkdytis pelenuose nesinori. o kas man patiko ir ko neišdrįsau - mano reikalas. arba tai, kad man taip būna. o būna kasdien.
atrodo, kad kuo daugiau “draugų” turi, kuo daugiau “grupių” narys ar “fanas” esi, tuo esi socialesnė būtybė ir tuo fainesnis visiems atrodai. kuo daugiau visur save “užsitagini”, tuo daugiau visur dalyvauji. kuo “juokingesni”, “šmaikštesni” ar “taiklesni” tavo statuso atnaujinimai ar keliamos nuotraukos, tuo geresnis tavo humoro jausmas, nors nė vienas iš tų “bajerių” nėra tavo - tu tik pertransliuoji internetą internete. girdi, kaip beprasmiškai tai skamba?
aš kai kuriais aspektais - lygiai toks pats. tad meskite į mane akmenį.
Nemėtysiu akmenų, pats panašios nuomonės :)
Užeinu retkarčiais, sumaigau pakvietimus ir viso gero, gal kada prireiks kontaktų.
nu nežinau, bet aš alergiškai reaguoju į nepažystamų, nereikalingų, neįdomių, kontaktų-kolekcionierių prašymus juos pri”add”inti.
nu kas per idiotizmas?? geriau jau telefonų knygą baltą/geltoną atsiverst, jei taip norisi kokius sąrašus po ranka turėt. ten tai bent dantistą susirasi suskaudus dančiui ://
Mantai, panašius argumentus girdėdavau, kai siūlydavau žmonėms “išsitrinti” iš one.lt. atseit, gal kada prireiks. jei iki šiol su žmogumi nebendravai, kas verčia galvoti, kad kada užeis noras tai daryti? jei labai abejoji, paprašai e-mail’o ar telefono numerio ir eini velniop. bent jau aš taip padariau.
dabar galvoju padaryti dar vieną “social suicide” - užsiblokuoti fb. prikelti kokių porno nuotraukų ar kokio neleidžiamo dalyko, kad adminai patys išmestų iš tinklo. po to sektų google’o paslaugų atsisakymas. o galiausiai - windows išinstaliavimas. dabar dar 50 procentų laiko prie jų sėdžiu :)
os - aš perėjau kelias stadijas. iš pradžių susidėjau visus klasiokus, kursiokus, pažįstamus iš mokyklos laikų, kiemo laikų, etc. bet tada pagalvojau - o kokio velnio? vistiek tas “kokio velnio” buvo tik labai menkas “kam reikalingi kontaktai socialiniame tinkle” dalyko permąstymas. dabar galvoju - jei šis “reikalingumas” toks trapus dalykas, gal atsisakyti viso dalyko iš esmės? galiausiai nuprotėčiau ir išmesčiau mobilųjį per langą.
— pagal web 2.0 koncepciją dantisto, ginekologo ar astrologo kontaktus rasti turi būti lengviau nei atsivertus telefonų knygą. tiesiog atsiverti aplikaciją, kurios pavadinimui ir paskirties apibrėžimui geriausiai tinka žodis EVERYTHING, ir rašai “skauda dantį”, arba, jei jau tikrai skauda, tiesiog suriaumoji į mikrofoną.
normalu, kad žmogus atradęs naujovę pereina tas stadijas. nenormalu, kai suaugęs žmogus lieka stovėti beverčių sąrašų sudarinėjimo lygyje ir yra giliai įsitikinęs, kad visi pri”add”intieji yra jo draugai.
klasiokai, kursiokai, kaimynai, bendradarbiai, giminės ir artimieji - ok, networkas turi būti.
bet šiaip galybė neaiškaus plauko konkaktų “labas, tavo faina nuotrauka, draugaujam”……………hmmmm!
iš kitos pusės, kontaktai - gal kada prireiks - juos bet kada gali susirasti tame one, feisbuke or smth, tuo atveju, jei iš tikro ko nors norėtum paklausti nepažįstamų žmonių ar tikėtumeisi iš jų pagalbos.
bet juk dažniausiai klausinėji ar pagalbos prašai iš pažįstamų, draugų…..tai kokia logika prisidėlioti beleko ten????
n e s u p r a n t u
ir dar…jomajo! kada pakeisi tą nežmonišką šriftą???!!! *riaumoju*
-susigadinsiu akis - paduosiu į teismą :P
ieškai logikos ten, kur nereikėtų :) internetuose neturi būti jokių tavo draugų, juolab - giminių networkų. santykių palaikymas “like” mygtuko paspaudimais ar “wall-to-wall” yra totali chuinia, pardon my french. paskambink, pakviesk kavos, parašyk senamadišką laišką (e-mailą ta prasme). aš, aišku, taip nedarau, bet manau, kad reikia pradėti.
o prasmė tokia, kad žmones valdo skaičiai. kuo daugiau “draugų” kontaktuose, kuo daugiau rss srauto prenumeratorių (yours truly), komentarų, laiškų, dėmesio, dėmesio, dėmesio… velniop. kartą paragavęs…
ir jomajo, laikai nuspaudusi CTRL ir suki pelės ratuką NUO SAVĘS (kitaip sakant Į VIRŠŲ). padidėja viskas, kas reikia.
aš tiesiog bandžiau “pateisinti” tokį networką……nu sumąstyti logiką ;)
verslo-darbiniuose santykiuose tai yra neblogas dalykas jei su diiiiiideliu saiku vartojamas….čia iš tikro reikia palaikyti gerą įvaizdį, profesionalumą….
—-
taaaip, kada nors sukursiu spešel blogą kurį galima įskaityti tik su teleskopu :P
kokius žygdarbius turi atlikti šefas (ir darbuotojas), kad suderintų asmeninius/profesinius interesus naudodamasis fb, one.lt (HAHA), twitter ar linkedin, ar dar ką nors. su protingais žmonėmis tokių problemų nebūna, o su kitais..
hahaha, gąsdini mane? aš kol kas - stiprus trumparegis. ;)
na…tai galima vadinti tiesiog networku ir tiek…taip galima ieškotis darbuotojų ar darbdavių, dar niekad nebandžiau, bet vienas mano pažystamas tikino kad taip rado jau keletą darbų :)
na bet čia ne apie onę ar feisbuką juk kalba eina :)
jeigu tu save įvardini kaip kokio nors web-dizaino guru-freelancerį, tada koks nors random žmogus, per netikėtumą ieškantis web-dizainerio, tau pasiūlys šiltą vietą. bet… čia tas pats, kas eiti į laidotuves tikintis, kad tau gal kas nors pasiūlys duobkasio darbą.