Kuo šis rytas turi būti kitoks?

Kuo šis rytas turi būti kitoks, nei visi buvę prieš ar dar būsiantys? Niekuo, atsakysite. Tik dar pasitikslinte - „Kieno rytas?“.

Paprastai jis neturi vardo. Prisistatydamas nesako „sveikas, aš <vardas>“. Jis savo vardą sako pirmaisiais sakinio žodžiais, ir jam visai nesvarbu, kad tada pašnekovams sunku jį suprasti - jis kartais netgi siekia būti kuo sunkiau suprantamas. Tačiau aš jį vadinu Martynu.

Šiandien Martynas, kaip ir kiekvieną rytą, pabudo iš kieto miego. Išjungė žadintuvą, pažiūrėjo kiek valandų. Atsisėdo lovoje, prasitrynė akis, paglostė apie kojas besitrinantį katiną (aš kažkodėl įsivaizduoju, kad jis būtinai jį turi). Atsistojo, neskubėdamas nuėjo iki vonios, nusiprausė, išsivalė dantis, susišukavo. Susirado stalčiuje švarias kojines, apsimovė kelnes, užsidėjo marškinius ir kaklaraištį. Švarką nusinešė į virtuvę ir pasikabino ant kėdės atkaltės. Nuo apykaklės nurinko kelis pūkelius.

Martynas užsikaitė arbatinį vandens, į puodelį įdėjo du šaukštelius kavos, du cukraus. Užpylė kavą užvirusiu vandeniu, įpylė šlakelį pieno. Su kava prisėdo prie kompiuterio, žvilgtelėjo į laikrodį - dar bene dvylika minučių. Martynas peržvelgė naujienų portalų antraštes, tačiau nė vienos nelietė - pasiliks šį malonumą darbui. Surūkė cigaretę, baigė gerti kavą, pastatė puodelį į kriauklę, persimetė per vieną ranką švarką, į kitą paėmė lagaminėlį su kompiuteriu, ir nusileido į garažą. Įsėdo į mašiną, užvedė, paklausė kaip dirba variklis, ir likęs patenkintas, išvažiavo į gatvę.

Sėkmingai atvažiavęs į darbą Martynas pastatė mašiną netoli pastato, ten ją stato visada. Įėjo į priimamajį, pasisveikino su administratore (ji Martynui visai patinka), lifte sutiko kolegą, tačiau jam reikėjo į buhalteriją, todėl išlipo trečiame aukšte. Martynas pakilo į ketvirtą. Įėjo į savo kabinetą, pasikabino švarką ant pakabos, įsijungė kompiuterį ir prisijungė prie interneto. Vėl užėjo į naujienų portalą, tik šį kartą skaitė pilnus straipsnius. Kartas nuo karto pakomentuodavo: „nesamone“, „viskas buvo netaip“, „ka jus vaikai suprantat“. Martynas mėgsta tvarką ir tiesą. Jis nemėgsta neprotingų žmonių.

Matot? Jie irgi žmonės.

ĮSPĖJIMAS: Bet koks sutapimas su realiais įvykiais arba žmonėmis yra atsitiktinis. Autorius buvo nestipriai paveiktas viename naujienų portale besireiškiančių komentuotojų erudicija ir toliaregiškumu.