Kalėjimas ir knygos

Spalis 31st, 2008

Gaunam ryte keturias gariūnines tašes, šnai atsidarom bylą, šnai uždarom, šnai žiūriu - adresas: Lukiškių kalėjimas, Lukiškių 6. Pzdc galvoju. Sakau: „Šita, o gal visgi nepristatinėjam, gal atvažiuos pasiimti?“. Kažkaip žiauriai nuskambėjo.

Į tą temą, jau žiūriu šešioliktą Prison Break seriją, ir kol kas tuo mėgaujuosi. Visiškai. O vakar pas seses radau knygą „Paskutinė mergina“, nepamenu rašytojo, bet anglas. Rašo apie Vilnių. Kala laikais belekaip, net kai pasakoja apie daugmaž šių dienų realijas atrodo, kad apie tarpukarį skaitau. Per kelias valandas sukrimtau netoli 300 puslapių ir norisi DAR, DAR, DAAAAR!!!! :-)

Labai mėgstu skaityti apie vietas, kurias pažįstu. Gal tai, kad Gavelis rašė būtent apie Vilnių, pridėjo man malonumo balų skaitant „Vilniaus pokerį“.

Vardas į paveiksliuką, ir apie dar kai ką

Spalis 28th, 2008

Va taip va. Paverčiau savo vardą paveiksliuku. Gal ir nieko, tik niekaip neperprantu tokio vertimo algoritmo, kaip ir nemanau, kad esu panašus į tą daiktą paveiksliuke. Na, nieko tokio.

Darbe perėjau medicininę komisiją. Tiksliau, pamatavo kraujospūdį ir palingavo galva, kai pasakiau, kad blogai matau. Dar visokios alergijos, traumos, ir tvarkoje viskas. Tipo sveikas, good to go. Tvarkoje tai tvarkoje.

Vakar vakare, prieš užmiegant, su kambarioku išgimdėm planą apie kitą savaitę būsiantį grand-barako-tūsą. More details coming up, in the mean time - darbas. Užpisa.

Graži ir jos draugė

Spalis 24th, 2008

Kodėl dažniausiai būna taip: graži panelė ir jos draugė. Abi gražios retai būna. O jei būna, tai būna „protinga panelė ir graži jos draugė“.

Ir dar, blogiausias žmonijos išradimas ever yra Duty Free parduotuvės oro uostuose. Žmonės lyg tyčia į jas traukia prasidėjus įlaipinimui. Ir žinoma, tai jau tampa tendencija - vėluojantys keleiviai būtinai atbėga iš jų. Ir dar būtų nieko, jei atbėga - kai kurie ramiu pasivaikščiojimo žingsniu atklibinkščiuoja, ir tik kelis kartus paskelbus pavardę per garsiakalbį. „O ką, juk dar dešimt minučių!“ Grr, kad tave kur.

Rytas kaip rytas

Spalis 20th, 2008

Nepaisant to, kad miegojau gana neramiai, rytas - gana įdomus. Kėliausi 2:30, o išėjęs į balkoną parūkyti mačiau, kaip vienam kaimynų lange žybčiojo televizoriaus šviesa - kažkas dar nemiega, o aš JAU nemiegu. Ką gi, pats pasirinkau tokį kelią.

Veiksmo buvo ir per rytinius įlaipinimus, šiek tiek lakstymo, šiek tiek parkių dėl vėluojančių keleivių. Rytas kaip rytas.

Iš darbo eisiu kiek anksčiau, kokiom pora valandų. Gal susitiksiu su kuo nors, nes taip iškart nesinori traukti pas seses, nebus ką veikti. Gal į bendrabutį kompiuterį pasiimti nuvažiuosiu. Velniaižin. :-)

Kokybiškos nuotraukos

Spalis 18th, 2008

Yra nuotraukų, į kurias žiūrėdamas gali susileisti vietoje. Dažniausiai (man) tai būna moteriškos lyties atstovių nuotraukos, aktai (ne pornografija ar erotika), portretai. Tikrai kokybiška fotogeniško žmogaus nuotrauka, daryto profesionalaus fotografo (ar tiesiog patyrusio mėgėjo) priverčia krūptelėti ir akimirkai pamiršus viską pasaulyje steibelytis į ją. Dėl tos priežasties vis dar lankausi socialiniuose tinkluose ir prenumeruoju http://blogas.lt/zilinskas/. Tiesiog užburia ir įkvepia.

Nori šokolado? Imk medžio gabalą

Spalis 17th, 2008

Sugalvok, žmogau, prie kavos šokoladą iš spaudos kiosko nusipirkti - įkiša medžio gabalą. Nuotraukoje gal atrodo, kad tai - baltas šokoladas, tačiau ten tikrų tikriausios faneros gabaliukas, net kraštais nufrezuotais. Spaudos kiosko darbutoja net žagtelėjo pamačiusi, tačiau ji - ganėtinai nauja darbuotoja, tai gal tiesiog nežino visų tų subtilybių. Juoko buvo ir taksi vairuotojui, pirkusiam kavą, kai atėjau pasikeisti šokolado. Visiems juokinga, net pamainos viršininkė sako: „Laimingas tu žmogus, vadinasi“. Aha, laimingas. „YES! Medžio gabalą gavau.“

(Nekreipkite dėmesio į datą nuotraukoje)

Open Office 3.0

Spalis 16th, 2008

Nežinau.lt pranešė apie naujo Open Office paketo išleidimo, pasipuošusio skaičiumi „3“. Kadangi savo senajame kompiuteryje turiu tik antrąją versiją, o naujame dar nespėjau įsirašyti jokios (iš įpratimo naudoju senąjį kompiuterį, tačiau jį atidavęs sesėms rimtai kibsiu į naujojo personalizavimą). Tiesą pasakius nenorėjau rašyti antros versijos, nes laukiau naujos, todėl pražiopsojęs jos išleidimą (14OCT) parsisiųsiu ją tik grįžęs į bendrabutį.

Pats Vienastoks rašo, kad Google Docs ženkliai sumažina atskiro paketo būtinybę, nes GD atstoja visa tai, ką turi Open Office, tačiau kadangi aš labai dažnai būnu be ryšio, o bendrabučio ir sesės namuose esantys internetai tikrai nepasižymi stabilumu, OO3 yra būtent tai, ko man reikia.

Kaip užsirišti kaklaraištį?

Spalis 12th, 2008


(via) Kažkurią čia dieną bendrabutyje besiruošdamas į darbą susidūriau su dilema: kaip užsirišti kaklaraištį? Bandžiau ir taip, ir anaip, tačiau vis ne toks mazgas išeidavo. Per kelis panų kambarius perėjau - niekas nemoka. O internetas, kaip ir priklauso mūsų bendrabučiui, savo politika vadovaujasi. Tai yra, tai nėra. Gerai, kad nutaikiau minutę, kai jis buvo, į paieškos eilutę sukaukšėjau „how to tie a tie“, išsisaugojau instrukciją ir į darbą išvažiavau jau normaliu mazgu po kaklu. Be instrukcijos mano bandymų eiga buvo panaši į pavaizduotą kairėje esančiame paveiksle. :-)

Nors mūsų darbo aprangos kodas - ganėtinai tiesus (reikalinga formali apranga, suprask kelnės/marškiniai/batai), man patinka atrodyti solidžiai ir ryšėti kaklaraištį, vilkėti švarką ir visa, kas priklauso. Ne tik geriau jautiesi, bet ir atrodai. :-)

Ilgas sekmadienio rytas

Spalis 12th, 2008

Rytas kaip rytas, tik sekmadienis. Atrodytų, reikia gulėti lovoje iki mažiausiai vidurdienio ir visą dieną namie vaikščioti su pižama ir šlepetėmis, o vakare su drauge eiti gerti arbatos į „Skonį ir kvapą“, tačiau NE. STOP. Valdis šiandien kėlėsi 3:35, nusiprausė, paskaitė Google Reader RSS srautą su kavos puodeliu rankoje ir 4:25 su cigarete rankoje jau leidosi žemyn, kur jo laukė taksi mašina. Tada Naujininkuose paėmė vieną bendradarbę, Užusienyje - dar vieną, ir 4:58 jau buvom oro uoste. Tik čia, atvykimo salėje, vyksta filmavimas! Einam, žmonių milijonas, kaip būna vakarais, kai beveik vienu metu maždaug dešimt lėktuvų leidžiasi. Kažkaip ne vietoj ir ne laiku ten pasijaučiau. Ir dar pasirodo, viena draugė toj „masofkėj“ dalyvavo. SMS parašė. Deja, turėjau išbėgti skrydį laipinti, tai nepavyko susitikti.

Ilga pastraipa, kaip ir ilgas rytas. Dabar einu, atidarysiu darbo dieną. Geros jos ir Jums.

Kažką čia Valdis nusišnekėjo…

Spalis 11th, 2008

Liūto irštva, deja, patiria “irštvų tuštėjimo metą”. Kuo toliau, tuo rečiau ir galiu ką nors parašyti, ir turiu galimybę. Bendrabutyje internetas - žiauresnis negu žiaurus. Atsimenu, visą vasarą NĖ KARTO nebuvo dingęs, ir siųsdavo nesuprantamai dideliu greičiu, tačiau tik atėjus rudeniui (ir keliolika kartų padidėjus vartotojų skaičiui) ryšio kokybė ne tik suprastėjo, bet jos beveik išvis neliko. Ne internetas, o visiškas nulis. Čia yra, čia nėra. Per valandą dingsta keliasdešimt kartų, o mes vistiek naudojamės, jam dingus laukiam, kol atsiras vėl, ir galėsim kam nors ką nors parašyti, arba kol užsikraus youtube filmukas. Baisu, žiauru ir nesuprantamai mazochistiška, tačiau tokia realybė.

Vakar su Aurimu ir Pauliumi buvom kine, žiūrėjom “Sakalo akį”. Visai žiūrimas ir klausomas filmas, jei nepaisysim kiek sci-fi siužeto ir pabaigos, po kurios norėjosi atsistojus sušukti: “Massive Fail!”. Labai nustebino, kai dar rodant prieš-filmines reklamas vienas vaikinukas, sėdėjęs pirmoje eilėje staiga atsistojo ir dainuodamas (ar šūkaudamas) “I like to move it move it” išėjo iš salės. Visų sustingusius žvilgsnius ir pražiotas burnas išbaidė pasigirdę reklamos žodžiai: “Jis išėjo, nes jam svarbiausia - muzika”. Staiga pasigirdo juokas ir visi lyg it atsikvėpė: “So that’s what this is all about”. Pliusas akropolio kinui už kūrybiškumą. Ir už “Marytės ir Onutės”, dviejų valytojų reklamą, raginančią po seanso išsinešti šiukšles. Deja, saviškes pamiršau po kėde :-(

Grįžę iš kino parsivežėme po nedidelį kiekį alaus ir pažiūrėjome (dar vieną, jau ketvirtą, nes prieš važiuodami į kiną žiūrėjome “Karštas galvas” ir “Tristaną ir Izoldą”) filmą “Love actually”. Kaip jau rašiau vienai panelei šiandien - it’s the best love-movie ever. Taškas.

Rytoj ryte - į darbą. Penktą ryto jau būsiu oro uoste. Su šia mintim galvoje einu miegoti.
P.S. Kažkur nukišau savo Packard Bell Audio Dream empėtrioškės usb laidą. Radusiam - bokalas ekstros. :-(