Ryšiumi su tuo, kad flyLAL sustabdė savo veiklą, Lietuvos tiek padangėje, tiek ant žemės vyrauja lengva panika.
Naujausiais duomenimis, apie 11,000 keleivių šiuo metu yra palikti faktiškai ant ledo, nes jiems teks pirkti naujus bilietus vietoj tų, už kuriuos jau yra sumokėję. Vis dėl to, kol kas tik KLM (Royal Dutch Airlines) sutiko ieškoti kompromiso spręsti šiai problemai. Keleiviai, kurie turėjo flyLAL bilietus skristi į ir iš Amsterdamo (kas yra flyLAL, o kas ne flyLAL bilietai, skaitykite oficialiame flyLAL bloge), dabar gali gauti naujus bilietus už 40EUR+mokesčiai, tačiau skristi teks per Rygą, Taliną arba Varšuvą. Turintiems tolimesnius skrydžius iš Amsterdamo (onward connection) bus pritaikyta išimtinė teisė keliauti toliau, tačiau tik tuo atveju, jei iki Amsterdamo bus skrista specialiuoju tarifu.
Kitos kompanijos, turėjusios sutartį su flyLAL (Aeroflot, Malev, Virgin Atlantic ir British Airways) visiškai ją nutraukė, t.y. keleiviai, norėdami keliauti skrydžiu, kurį anksčiau minėtų kompanijų vardu vykdė flyLAL, turės pirkti naujus bilietus. Vis dėl to TP Portugal, Iberia ir Sri Lanka Airlines dar nepareiškė oficialios pozicijos. flyLAL žada ją paskelbti vos gavę.
Nuo šiandien pradėjo veikti flyLAL informacijos telefono numeris (852525019).
Šį savaitgalį susikūrė “Nukentėjusiųjų flyLAL klientų informacijos centras“. Šiuo metu jis aktyviai dalyvauja bendrovės ir keleivių interesų gynimo procese, pats flyLAL generalinis direktorius pakvietė iniciatyvinės grupės atstovus į susitikimą, kuriame buvo aptariamos įvairios su bendrovės veiklos nutraukimu ir būsimo (galbūt būsimo) bankroto eigos reguliavimu. Iniciatyvinė grupė siekia, kad bendrovė atsiskaitytų su visais keleiviais, kuriems priklauso kompensacijos ir pasirūpintų jog keleiviai, kurie turi teisę į skrydžių pakeitimus specialiais tarifais, tai padaryti galėtų lengviau.
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis flyLAL akcininkams pasiūlė, kad jiems priklausanti bendrovė “flyLAL Charters” įvykdytų dalį flyLAL įsipareigojimų. Kol kas laukiama akcininkų atsakymo.
Aš asmeniškai labiausiai laukiu airBaltic reakcijos į šią situaciją. Simonas Bartkus jau plėtoja mintį, kad Latvijos kompanija galėtų sukurti specialius pasiūlymus flyLAL keleiviams, nebūtinai pigiau, nes esant tokiai situacijai žmonės gali mokėti ir brangiau, kad pasiektų savo kelionės tikslą, tačiau patogiau ir tai ilgainiui gali jiems atsipirkti, nes dingus nacionaliniam vežėjui ir įprastiems reisams keleiviai gali įprasti skristi per Rygą. Tiesiog, kaip įtaria Simonas Bartkus, airBaltic galbūt perdaug užsiėmusi akcijų išpirkimu iš SAS.
Kad jau paminėjau SAS, tai mane džiugina jų planai artimiausiu metu ateiti į Lietuvos rinką kaip atskirai bendrovei, o ne po airBaltic vardu. Tas pats galioja KLM, kurie, kaip girdėjau, svarsto planus turėsti nuosavą skrydį Amsterdamas - Vilnius - Amsterdamas. Jei taip įvyktų, įtariu, kad SAS ground-handlingu užsiims Litcargus, o KLM paims BGS. Visgi, įpratimas - antras prigimimas. Litcargus yra airBaltico, kuris anksčiau buvo SAS dalis, žemės aptarnavimo kompanija, o Baltic Ground Services aptarnavo flyLAL, kurie skraidė KLM vardu.