Sausasis įstatyme - ŠPYGĄ TAU Į AKĮ

Gerai, vadinkite mane alkoholiku, degradu, negalinčiu be alkoholio, dar kuo nors - bet tas įstatymas čiulpia. Turiu omeny sausąjį įstatymą, draudžiantį parduoti alkoholį nuo 22:00 iki 8:00. Dabar aš, kaip normalus žmogus, norintis darbe, asmeniniame gyvenime ir whatnot susikaupusį šūdą nuplauti keliomis statinaitėmis šnekučio, bet jo pritrūkęs, negaliu “dasimušti” kaip mužikas? Ne, turiu šokti lietaus šokį, burti su vudu lėlėmis ir kitaip vaidinti kvailį, kad _savo noru_ pasinuodyčiau. Siaubas, ir ne kitaip.
Ble, chebra, kas toliau? McDonaldai turėsi dirbti tik tuo metu, kai nutukti linkę žmonės (ir labai kendami savo sveikatai bei visuomenės gerovei, nes bo šiukšlina) sėdi darbuose? Ar čileko 1822 maistas į namus bus tik iki 22:00, nes užsisakęs saliami picą tokiu metu neužmigsi, dar sugalvosi nuvažiuoti į degalinę submarino ir per didelį pilvą nepamatęs pėsčiojo, užmuši jį ir dar pats užsimuši? Ne, fuck that, aš aišku džoukinu ir leidžiu šėlioti vaizduotei, bet taip žmonės tiesiog nedaro.
Aš puikiai suprantu, kad būtent per naktines išgertuves atsitinka daugiausia nelaimių, žmonės sėda už vairo būdami tiomnai girti, žudo kitus piliečius ir visa kita. Tačiau lygiai taip, kaip anksčiau žmonės subėgiodavo į načnykus, dabar subėgioja į barus. Na taip, antkainiai pas juos neblogi, tačiau kai inkaras įsirėžęs į nugarą, tokio didelio skirtumo nepamatysi. Ar šiaip ar taip, “dasimušti” reikia. Va, pavyzdžiui, rekomenduoju vieną viečikę, “Kablys” vadinasi. Genių gatvėje, prie pedagoginio barako yra, ir ten labai padorūs antkainiai, gal 20 procentų, ne daugiau. Tik naktiniais autikais ar paskutiniais reguliaraus maršruto autais nevažiuokit, nes… nu, Vileika.
Va sėdžiu dabar, ir piktinuosi. Su kolegomis ir draugais šnekėjom daug šia tema (aišku, piktinomės), reikia išnaudoti net šią situaciją. Taksistai jau iš to pelnosi, kodėl mes negalime. Planas paprastas - prisiperki kalną pigios degtinės, Lithuanian ar OZON, pigaus brendžiuko (nelygu koks draugų ratas), aliuko keletą dėžių, ir praneši visiems draugams, kad jesli što - zvoni. O tada, kokį penktadienio vakarą, jau artėjant link vidurnakčio, lauk skambučių. Galima užsidėti antkainiuką, kad labai nenubiednėtum, bet faktas, jog iš draugų sulauksi kalno respekto taškų.

flyLAL - sumaištis tiek ore, tiek žemėje, amen

Virėjų kovos

The Wackness

- Prašau, tik nieko nesakyk, - spausdamas lifto mygtuką išstenėjo jis.
Ji vistiek ištarė:
- Kodėl?
- Nes aš dar niekada to nepatyriau.
- Nepatyrei ko?
- Dar niekada niekas man nebuvo sudaužęs širdies.
Žiūrėdamas į ašarų kupinas jos akis jis įžengė į liftą.
—

The Wackness (2008) - stiprus, geras, komiškas ir tuo pačiu sukrečiantis filmas. Stiprūs personažai, gerai parinkta tema ir prize winning dialogai.
Iš esmės filmas yra apie vaikinuką, kuris užsidirba sau pinigų pardavinėdamas žolę, kad galėtų lankyti koledžą. Vienas pagrindinių jo klientų yra psichologas, daktaras, kurio įdukrą vaikinukas yra įsimylėjęs. Daktaras ir preikeivis susidraugauja, vienas kitam padeda ir net kartu patenka į kalėjimą.
Šis filmas yra nelaimingos meilės istorija, kurią patiria pagrindinis herojus Lukas su jo draugo įdukra Stefani, tačiau tuo filmas neapsiriboja. Jame yra pasakojamos kelios skirtingų žmonių ir šeimų gyvenimo istorijos.
Aš asmeniškai įsimylėjau šį filmą, ypatingai garso takelį, kurį atsisiunčiau dar žiūrėdamas filmą. Nerasčiau geresnio veikalo šeštadienio vakarui su vyno taure rankoje.

flyLAL nebėra

Pochui yra tie visi debilų reikalai su riaušėmis-kriaušėmis. Juoką kelia mob’ais vaikštantys akademinio amžiaus jaunuoliai, apsimuturioję šalikais ir vaidinantys kovotojus už mažų mažiausiai Lietuvos laisvę.

Ne pochui yra flyLAL’o bajeriai. Tebūnie ir dirbu jų konkurentams, ir kadangi airBaltic turės daugiau keleivių, tai reiškia, kad galbūt kažkas keisis mūsų tvarkaraštyje, tačiau negaliu ramiai žiūrėti, kaip miršta nacionalinė aviakompanija.
Teoriškai viskas teisėta. CAA juos suspendino, nes dėl lėšų trūkumo gali kilti pavojus, kad aviakompanijos skrydžių aptarnavimas nebus aukščiausios kokybės. Be to, skolos vis dar likusios, nors su pikčiausiais ir pavojingiausiais kreditoriais (oro uostu) jau pavyko susitarti. Šiuo metu apie 30 tūkst. keleivių yra palikti ant ledo, nes turės pirkti kitus bilietus. Kadangi dauguma pirko non-refundable kategorijos bilietus, tai niekas jiems nebus grąžinama, kad ir kiek duos į teismus, bands tartis gražiuoju ar šoks lietaus šokį. Taisyklės, kurias reikia skaitytis prieš perkant, yra aiškios.
Dėl flyLAL ir airBaltic kovų praeitų metų rudenį tarp jų įsivyravusi nesantaika, be abejo, neleis jiems bendradarbiauti. airBaltic jokiu būdu neleis perrašinėti skrydžių per juos, net jei bilietas buvo toks, kuris suteikia tokią galimybę. Dėl to padaugės keleivių, skrendančių tranzitu su CSA, Lufthansa, Austrian Airlines, Norwegian, Finnair, LOT, Aer Lingus, Estonian, ir t.t. Be to, nuo pavasario į Vilnių žada ateiti SAS, tad galbūt jie pasiųlys ką nors alternatyvaus. Artimiausi keli mėnesiai tiek BGS, tiek flyLAL žada būti įtempti.

Filmų mišrainė

Na gerai, reiškias taip. Priekyje gali būti spoilerių, tai read on your own risk.

Shoot ‘Em Up (2007) - geras bajavykas. Nuo pirmųjų filmo minučių veiksmas, kuris tęsiasi iki pat pabaigos. Tik sėdėjau, žiūrėjau ir galvojau - juk čia tikrai komedija, tačiau kodėl aš dar nesijuokiu? Nes tiesiog nebuvo juokinga. Surijau kaip eilinę veiksmo porciją, užkandau šiek tiek jaučiamu parodijos prieskoniu ir nušluosčiau ašarą už tą meilę, kuri gimė tokiose sąlygose.
Žinau, kad tokie dalykai nervuoja visus veiksmo filmų mėgėjus, tačiau žinau, kad daugeliui būtent tai ir patinka. Aš turiu omenyje herojų nepažeidžiamumą, drasą, netgi pochuistiškumą, ir juodą humoro jausmą. Man OK, kai vienas čiūvas išguldo dvivdešimt sargybinių - tačiau daro tai stealth, užeidamas iš už nugaros, tyliai prismaugdamas, ir t.t. O kai herojų apstoja ratu penkiese, jis atsisukęs į du iš jų šaudo, o tie trys už jo tuo tarpu laukia, kol jis atsisuks. Juk nemandagu į nugarą šaudyti.

Lakeview Terrace (2008) - puiki drama. Pradžioje intuityviai visko nesuprasi, nes tik daugmaž įpusėjus tampa aišku, kas su kuo. Tačiau Samuel L. Jackson kuriamas vaidmuo režisieriui, matyt, buvo svarbiausias, todėl jo charakterio statymas prasideda iškart po titrų. Tiesą sakant, tik pamatęs kadrus iš filmo ir trumpai paskaitęs, kas tai per filmas, pajutau mažą de javu jausmą. Training Day (2001) - stulbinančiai identiški personažai, stulbinančiai panaši jų hierarchija, santykiai, ir the most of all, filmo pabaiga. Net pagooglinau “training day 2″ ir tikėjausi, kad išmes Lakeview Terrace :-) (Žiūrėdamas taip užsiparinau, kad draugei parašiau “Ką manai apie interracial santykius?”).

The Rocker (2008) - norisi rėkti ŠŪŪŪŪŪDAS!!!, tačiau tiek to, pasilaikysiu sau. Siužetas paprastas kaip trys kapeikos, viskas nuspėjama. Vos pamatai personažą, jau puikiai žinai, kokios jo bėdos ir kaip jis jas išspręs. Ir dar ta visa reklama… Nu ok, šiuolaikiškas filmas, bet už kiekvieną ištartą pavadinimą ir parodytą logotipą YouTube, MySpace ir kiti moka milžiniškus pinigus. Šiek tiek šlykštu buvo, tiesą pasakius. Ir dar vienas dalykas, ar man vaidenasi, ar “Vesuvius” - AC/DC klonai? Ar tame čia idėja?

Rocknrolla (2008) - thumbs up šitam. Labai, labai patiko ir tiesiog surijau. Tai iš tiesų tie patys Lock Stock ir Snatch, bet nėra ko norėti, filmo režisierius - Guy Ritchie. Tokie filmai, jie nieko nepasako, nebūna jokios moralizuojančios pabaigos (nebent tokia, kad didžiausiems nuopisoms labiausiai sekasi), tačiau juos pažiūrėjęs tu šypsai į ūsą laimingas. Režisieriaus darbas puikus, viskas filme susiję, tačiau reikia figureoutinti kaip - ir padaryti tai reikia pačiam. Be to, baigiu įsimylėti Gerard Butler. Būčiau panelė, jau žinočiau apie ką galvoti liečiant save.

Pineapple Express (2008) - pochou. Pūst, pūst, pūst, daryti beleką, vėl pūst pūst pūst. Žiūrėjau, gal nusijuokiau kokį kartą, bet šiaip nieko geresnio. Tiesa, tas “crossed joint”… :D

Burn After Reading (2008) - patiko. Viskas susimaišę, persipynę, tačiau labai puikiai. Žavinga Clooney vaidyba, kaip visada, ir nepakartojama Pitto. Čiūvui 45, tačiau įtikino mane, kad jam 23 ir jis dirba sporto salėje, ir kad yra visiškas dundukas. Thumbs up, ne kitaip.

Eagle Eye (2008) - dievinu šios tematikos filmus. Šį filmą dar rudenį žiūrėjau kine, tačiau neseniai parsisiunčiau DVDRip, nes norėjau vėl pažiūrėt, kas man ten taip patiko. Big Brother is watching you.

Pritrūko pinigų alui?

Daugiau jokios Onytės!

Iš tikrųjų tai - kiek galima? Buvau ištikimas onytės vartotojas kokius tris ar daugiau metų, surinkęs ~400 „draugų“, forumiukas, nuotraukos, visi bajeriai. Za-ka-li-ba-li. Kaskart užeidamas „pasitikrinti“ jausdavasi kaip koks vojaristas, žvilgčiojantis pro rakto skylutę. No more!

TODO list’as du-devintiems

Po vakarykščio darbo jaučiuosi tarsi didvyris - ištvėriau visas aštuonias valandas, sąžiningai dirbdamas ir susikaupęs, ir leidau sau tik kokias penkias minutes nusnūsti poilsio kambaryje išjungęs šviesą. Aišku, būčiau snaudęs ilgiau, bet įsiveržė kolegė, “imk telefoną, šnekėk su juo, nes nelabai suprantu ko jis nori”.

Vakar grįžęs iš darbo pamačiau, kad baigė siųstis The Andromeda Strain, ir nors buvau pavargęs, prisiverčiau pažiūrėti pirmąją dalį. Antrosios žiūrėti jau nerizikavau, nes gali būti, būčiau smigęs prie kompo. Todėl pabaigiau filmą šiandien ryte (sąlyginai, nes kėliausi apie pirmą valandą). Labai geras, labai patiko, palaikysiu kompe ilgiau.

Beveik visą praeitą savaitę buvau “be ryšio”, t.y. laiką leidau bendrabutyje, kur internetas praktiškai neegzistuoja. Dėl to tik vakar turėjau progą peržvelgti Google Reader sukauptus įrašus, apie penkis šimtus jų. Palyginus nedaug, tačiau kadangi tarp CPH ir RIX buvo šiek tiek laisvo laiko, galėjau sau leisti pasiskaitinėti. Keliuose bloguose užtikęs “TODO listą du-devintiems” pagalvojau, kad ir man reikėtų.
Pirma, reikia išsilaikyti koledže. Šį semestrą šiek tiek susimoviau, nes retai vaikščiojau į paskaitas (dėl darbo mostly, kartais tingėjau), tad jei išsilaikysiu, pasižadu sau mokytis stropiau ir laiku atlikti darbus (juolab, kad nuo naujų dirbu tik pusę etato).
Antra, reikia išsilaikyti teises. Pastaruoju metu labai daug tenka važinėti viešuoju transportu ir taksi (šitas - nemokamai, darbo reikalai), todėl tenka sugaišti milijoną laiko laukiant ir stovint kamščiuose nukritus troleibuso ūsams, kurį būtų galima panaudoti, kad ir, miegojimui. Be to, nuosavas automobilis -lygu- laisvė.
Trečia, Ubuntizacija. Artimiausiu laiku, vos radęs progą, nepagiriotą dieną ir laiko viską kompe susitvarkyt imsiuosi šio reikalo. Most likely savaitgalį.
Ketvirta, reikia susitupėti. Moteris, pastovus darbas, naujas hobis, etc.
Sąrašas nepilnas, nes jį galima tęsti iki begalybės. Darbų daug, norų, reikalų, tikslų ir uždavinių taip pat, o laiko - tik metai. Mama siūlė per Kalėdas padovanoti darbo kalendorių, tada mąsčiau “kokio velnio?”, dabar sakau “o gal ir nieko”.

Tuo tarpu, kadangi turiu laisvą dieną, važiuosiu į miestą pasimatyti su Ilona. Vis planuojam, planuojam, kokį mėnesį nerandam bendrai laisvų dienų, ir šiandien pagaliau radom. Vakarui pasiliksiu Behind Enemy Lines: Colombia.