Pavasaris? Ne, dar palauk…

Visiems, gimusiems pavasarį, šis metų laikas yra kažkas ypatingo. Tai ne tik bundanti gamta, pasibaigęs stagnacijos laikotarpis - žiema, bet ir įžanga į tai, ko visi laukia labiausiai - Vasaros. Maudynės jūroje ar ežere, šašlyko kepimas sode, nokstantys obuoliai, trumpi sijonai. Atostogos, galų gale, šaltas alus balkone stebint besileidžiančią saulę, linksmybės visą naktį kur nors Vilniaus centre.

Bet perdaug į priekį aš… Šiandien - pirmoji pavasario diena, tiesa, kalendorinio. Jau prieš kelias savaites galvojome, kad pagaliau baigėsi šalčiai, gal daugiau tikėjomės to, tačiau temperatūra vėl staigiai krito, prisnigo pilnus kiemus, ir bent kol kas sprogstančių pumpurų ir atšylančios dirvos kvapo nesijaus… Visgi esu tikras, kad tik kol kas. Šių metų žiema, palyginus su pernykšte, buvo tiesiog vadovėlinė.

Jau nepamenu su kuo, tačiau tikriausiai kai buvau grįžęs į Elektrėnus, su kažkuo šnekėjom, kaip pasiilgom vasaros. Elementariausio sėdėjimo kur nori, ant žemės, suoliuko, molo prie ežero, žolės, bibliotekos stogelio… Žiemą tiek daug dalykų, kurie vasarą yra savaime suprantami, tampa daug sudėtingesniais.