Paauglys ir muzika
Paauglystė ir muzika, mano manymu, yra neatsiejami dalykai. Karta, buvusi prieš mus, tai patyrė pačiomis ryškiausiomis spalvomis, nes jų paauglystės laikotarpiu vyko Didžioji muzikos revoliucija. Mes tematėme jos baigiamuosius potėpius, tačiau to pakako. Šiandienos paaugliai gyvena laikotarpyje, kurį labai taikliai apibūdino (pats to nežinodamas) Leo Pravalas iš “Brėmeno muzikantų”: “Visa muzika yra jau sukurta, tik dar ne visi pinigai paimti”.
Muzika paaugliui yra viskas - ideologinis vadas, paguoda, linksmybės, lopšinės, rytinė kava, bendravimo priemonė ir informacijos šaltinis. Nuo to, ant kokios muzikos “užsiraus”, priklauso jo artimiausi gyvenimo mėnesiai, metai, o kartais - ir visas gyvenimas. Šiuo atveju aš kalbu tik apie tą muziką, kuri yra klausoma, o ne grojama. Pavyzdžiui, punkrock’o klausantys paaugliai rizikuoja įsivelti į aktyvizmo sūkurį, tapti vegetarais ar veganais, kovoti prieš rasizmą, lyčių nelygybę ir kitas pasaulio negandas, arba tapti pochuistais, tranzuoti po Lietuvą ir Europą, rūkyti, gerti, vartoti narkotikus, užsiiminėti laisvu seksu, neskambinti namo ir netgi baigti mokyklą blogais pažymiais, arba išvis jos nebaigti. Tuo tarpu lengvos pop-muzikos besiklausantys paaugliai arba ir toliau jos klausys, ir niekas perdaug jų gyvenime nepasikeis, nebent tai, kad jie netranzuos po Lietuvą ir mokyklą jie visgi baigs, arba pradės klausyti klubinę muziką, savaitgaliais eis į naktinius klubus ir tam, kad būtų linksmiau ir nepavargtų šokti, suvalgys po žydrą tabletę. Nelabai žinau, kokios yra sunkaus metalo klausančių paauglių perspektyvos - jie vistiek auginasi plaukus, geria alų, krato galvas ir užsiiminėja laisvu seksu.
Vis dėl to dažniausiai paaugliai klauso visokią muziką, kuo didesnį įvairių skirtingų stilių kiekį. Tai jiems padeda palyginti, rasti artimiausią širdžiai skambesį ir paprastai metams bėgant nusistovi bent kažkas panašaus į vieno stiliaus muziką. Nesvarbu, ar tai būna roko muzika, ar metalas, ar popsas - svarbu, kad jaunuolis randa save ir savo kelią. Deja, iš mano ~penkiasdešimt G muzikos nebūtų įmanoma nusakyti, kokį stilių aš mėgstu labiausiai. Bet čia viskas legalu, galiu sau leist būti nesusitupėjusiu - juk kai kuriose pasaulio šalyse (ir daugelyje Amerikos valstijų) aš dar net alkoholio gerti negaliu.
Klausimas skaitytojams:
Kokią muziką klausėte paauglystėje, ir kaip ji pasikeitė jums subrendus? Jeigu jau subrendote, be abejo. Kaip muzika jus veikė jaunystėje, ar tai įtakojo jūsų pasaulėžiūrą, ar tai tebuvo garsai, sklindantys iš radijo imtuvo, kad nebūtų nejauku? Prašau sugaišti dvi minutes brangaus jūsų laiko ir komentuoti, man tai daug reiškia ;-)
10 Responses to “Paauglys ir muzika”
Leave a Reply
Sveiki atvykę į mano kampelį internete. Aš esu Liūtas, o jūs svečiuojatės mano Irštvoje. Šioje irštvoje daugiausia rašau savo socialinio gyvenimo, interneto, blogosferos temomis, tačiau visada esu atviras naujovėms ir ieškau naujų potyrių. Ačiū, kad lankotės, nepamirškite užsiprenumeruoti RSS.
Na, aš tai dar tikrai nesubrendęs… Bet jau labai norėjau pakomentuoti kelias įrašo mintis, jei galima. :)
Prašyta pasireikšti tų, kurie jau subrendę… Hm. Ką reiškia “subrendęs”? :) Tas, kuris turi tam tikrą kiekį metų ar tas, kuris laiko save subrendusiu? Nei tas, nei anas man neatrodo teisingi, tad labai jau diskutuotinas prašymas. Manau, kad vertėtų taikyti į platesnio diapazono auditoriją, nes dabar labai jau neaišku, kas tie “subrendę” žmonės.
Ir kodėl apie visus paauglius, propaguojančius tam tikrus muzikos stilius, čia atsiliepiama kaip apie narkomanus/sekso maniakus ir panašiai? Man tai atrodo labai neobjektyvu, nes: 1) “visi” nėra “vienas”, tad logiškai visi negali būti vienos mąstysenos ir pažiūrų. Pavyzdžiui, aš klausau hip-hopo. Ir nenešioju apsmukusių džinsų ir apskritai nieko, ką nešioja reperiai ir šiaip kai kurie tokią muziką toleruojantys žmonės. Būtent ne visi, o kai kurie. 2) Nors ir neklausau nė vieno iš įraše paminėtų muzikos stilių, tačiau vistiek susidaro toks įspūdis, kad jie čia yra puolami - atseit visi klausantys tokios muzikos, yra narkomanai ir kita, ką jau minėjau kiek anksčiau komentare.
Norėjau šia rašliava pasakyt, kad reikia daugiau objektyvumo, konkretumo ir nešališkumo/neutralumo kitų atžvilgiu, darant tokius įrašus.
Muziką kažkada aprašinėjau čia:
http://www.geefre.com/2009/02/.....ja-muzika/
O kokią įtaką jis man daro? Reikėtų pagalvoti ir pablogginti :).
Nezinau ar galiu laikyti save subrendusia..Bet muzikoje perejau tikrai daug..nuo lengvo popso iki draskancios smegenis..ilga laika klausiausi piktos(kaip as ja vadinu)muzikos.Nes tikriausai buvo tas maistavimo laikotarpis. Bet istiesu tokia muzika man tikrai padejo..Visi koncerteliai rusiuose pagelbejo susirasti nemazai draugu ir bendraminciu..su kuriais veliau linksmai keliavome i festivalius;> Taigi..metalas ir rokas mane lydejo ilga laika..Nesakau kad dabar neklausau tokio stiliaus muzikos,taciau pirmenybe teikiu dainuojamajai poezijai ir truputeli hip hiphopui;> Galbut del to kad apsiramino gyvenimelis..Nezinau..
Galiu pasakyt tik tiek kad muzika mano gyvenime uzima didziaja dali..O galbut net visa..Nes be jos nezengiu ne zingsnio;>
Mažvydai, jei jautiesi subrendęs - tai toks ir esi. Arba ne. :-) Taikiau į tuos, kurie jau nebesijaučia arba nėra paaugliais. Nesijaučia tie, kurie sulaukė aštuoniolikos ar devyniolikos, ir kurie išlaikė brandos egzaminus. O nėra tie, kurie nėra -niolikos metų. Nes taip jau yra.
Nepuolu ir neklijuoju niekam etikečių. Rašau apie tai, su kuo pats susidūriau savo paauglystėje, apie žmones, kuriuos mačiau ir vis dar matau. Subkultūros nėra “ai, ten visokių būna”, nors tai nėra ir “jie yra tokie ir tokie, ir ne kitokie”. Juk aiškiai parašiau, kad pankai būna aktyvistai, būna ir pochuistai. Tai absoliučios priešingybės, ir viena yra teigiama, vadinasi, nepuolu. O kad tarp pankų daug vartojančių narkotikus (dažniausiai lengvus - žolė, amfetaminas), tai visiems žinoma.
Kitą kartą būsiu objektyvesnis, konkretesnis ir šališkesnis bei neutralus.
Pauliau, lauksiu įrašo. Numesk trackback’ą :)
@Valdemaruk
Būtinai :).
Kažkada jau minėjau ko klausau - http://inferno.lt/uzauges-busiu-melomanas/ kokią muziką klausiau būdamas 15, tokią pat klausau ir būdamas 20…
Nesirengiu kaip “priklauso” ir plaukai tik kelioliką kartų ilgesni už eilinio geziuko…
Savo stiliaus/kultūros su muzika nesieju, tai tiesiog muzika kurią man patinka klusyti.
Mokyklos laikais „vesdavom šokius“ (1984-87) tai pop muzika užkniso, ir tai daugmaž galioja iki dabar :)
Muzikos pradžia, šalia popso, buvo AC/DC, Pink Floyd, The Art Of Noise ir keletas dainininkų - Rod Stewart, Billy Idol.
Užtat vėliau, dar paaugęs radau Offspring, Guano Apes Gorillaz ir Blur :)
Ir kaip gi muzika įtakojo gyvenimą? Niekaip. Gyvenimas įtakojo muzikos pasirinkimą :D
INferno, ką reiškia “keliolika kartų ilgesni nei eilinio geziuko”? :D čia daug, vidutiniškai ar mažai? :D Nes na, dauginant iš nulio gaunamas nulis.
scania, aš prieš keturis-penkis metus vedžiau vienos kaimo mokyklos šokius, ir eksperimentuodamas šalia tuo metu “einančios” muzikos leisdavau laiko patikrintus roko, lyrikos, disco gabalus, ir tai labai pasiteisino. Be to, du ar tris žmones esu “atvertęs” iš pop muzikos į roką. Kažkiek tuo didžiuojuosi :D
“Nelabai žinau, kokios yra sunkaus metalo klausančių paauglių perspektyvos”
Vienas žmogus yra pasakęs: klausantiems metalo, yra trys keliai - pasuks į džiazą, pasuks į folką arba degraduos :)
Ne visai sutinku, bet tiesos yra ;)
Bet kad metalistai pasižymi laisvu seksu - čia jau fantazija. Laisvo sekso ten yra tiek pat, kiek ir bet kurioje kitoje šiuolaikinėje subkultūroje.
“Vis dėl to dažniausiai paaugliai klauso visokią muziką, kuo didesnį įvairių skirtingų stilių kiekį.”
Vėl gi, ne visada. Būna toks dalykas, kaip užsiciklinimas ant stiliaus, kai jis vienintelis yra trve, o visa kita - sucks.
O atsakant į paskutinę pastraipą - pradėjau nuo lengvo roko (The Beatles), sunkėjau (Queen), sunkėjau (Iron Maiden), dar sunkėjau (Death, Satyricon, Morbid Angel), paskui pradėjau ieškoti kažko “ant senų pamatų, bet su nauju stogu” - eksperimentai, progresyvai, avantgardai.
“Rokačium” likau iki šiol, tik šalia to dar atsirado gitarinis džiazas (John Scofield, Django Reinhardt, Pat Metheny etc), elektornika (Aphex Twin, Infected Mushroom etc), avantgardai/experimentai (John Zorn ir pan.), popmuzika iki dešimtojo dešimtmečio (Abba, Adriano Celentano :) ir dar krūva viso kito, kas kokybiškai padaryta.
Neesu dar subrendes, bet pries 8 metus pradejau klausyt “punkrock’o” na ir kaip tu parasei tapau “pochuistu” tuo ir dziaugiuos :)