Apie tai, kaip iš didelio rašto neišeiti iš krašto
Grupė kultūrininkų ir lituanistų: neutrali moters pavardė rodo amoralų gyvenimą
Na, aš visiškai sutrikęs… Pasirodo, žmogaus pavardė nulemia kai kurias žmogaus savybes, pavyzdžiui moralumą, ištikimybę ir atsidavimą šeimai. Mat jei pavardė sudaryta ne pagal [neegzistuojančias] lietuvių kalbos taisykles, tai moteris laikoma „amoraliai, negarbingai gyvenančia“. Nesvarbu, kad moteris ką tik ištekėjo, ir dar neturėjo laiko amoraliai ir negarbingai elgtis. Nebent pačios vestuvės straipsnyje paminėtiems akademikams ir šiaip „šviesaus proto žmonėms“ yra amoralus ir negarbingas dalykas.
Ai, ir beje, kiek pamenu iš mokyklos kurso, rišliame ir taisyklingame sakinyje privalo būti bent vienas veiksnys. Na, nežinau ar privaloma, bet tokios antraštės kaip apačioje, visiškai neskamba:
Siūlo viešinti užimančius neįgaliųjų vietas
Siūlo leisti „Lietuvos geležinkeliams” nustatyti bilietų kainas
Ir čia per vieną dieną.
Vis dėl to, ši inciatyva yra labai sveikintina. Prie mano namų esančioje maksimos aikštelėje dažnai matau „neįgaliuosius“. Kelis kartus fotografavau, tačiau ištrindavau nuotraukas, mat nelabai žinojau kur jas dėti.
Filed under asmeniškumai, visuomenė |6 Responses to “Apie tai, kaip iš didelio rašto neišeiti iš krašto”
Leave a Reply
Ne, veiksnys nebūtinas. Bet skamba tikrai nekaip, galėjo rašyti “siūloma”, būtų visai kitas reikalas.
O dėl pavardžių tai aš viena vertus suprantu tuos kalbininkus. Man ta iš tiesų unikali pavardžių darybos sitema taip pat atrodo itin šauni, ir labai nenorėčiau, kad ji išnyktų, nes unikalius dalykus šitam kultūriškai beasimiliuojančiam pasauly saugoti reikia. Kita vertus, švaistytis tokiais pareiškimais apie nemoralumą visiškai absurdiška. :) Čia labiau jau reiktų kokios draugiškos mielos socialinės akcijos a la “saugok savo lietuvišką pavardę”.
[...] susitikimai - gerai. Dideli, tarptautiniai… Tik nereikia miesto gyventojų erzinti. • Jei pagal pavardę galima galima būtų pasireguliuoti savo moralę, tai pasų skyrius nespėtų naujų dokumentų [...]
Nežinia, aš ilgai svarsčiau ir naršiau ieškodamas taisyklės arba paneigimo, tačiau vistiek surizikavau :)
Matyt, ne man vienam būtent dėl to tas jų pareiškimas ir užkliuvo, kad labai jau artistiškai ir beletristiškai buvo pažiūrėta į reikalą. Turiu omeny, švaistytis tokiais pompastiškais pareiškimais nėra jokio reikalo, jeigu apskritai jais švaistytis reikalas yra, kokie jie bebūtų.
,,Neįgaliųjų” nuotraukas visada galima nusiųsti į policijos komisariatą kaip daugelis mūsų mieste ir daro. :)
Ne „pasimetęs“ tamsta, o sutrikęs. ;)
just, tuoj pataisysiu, ačiū ;)