TODO list’as du-devintiems

Po vakarykščio darbo jaučiuosi tarsi didvyris - ištvėriau visas aštuonias valandas, sąžiningai dirbdamas ir susikaupęs, ir leidau sau tik kokias penkias minutes nusnūsti poilsio kambaryje išjungęs šviesą. Aišku, būčiau snaudęs ilgiau, bet įsiveržė kolegė, “imk telefoną, šnekėk su juo, nes nelabai suprantu ko jis nori”.

Vakar grįžęs iš darbo pamačiau, kad baigė siųstis The Andromeda Strain, ir nors buvau pavargęs, prisiverčiau pažiūrėti pirmąją dalį. Antrosios žiūrėti jau nerizikavau, nes gali būti, būčiau smigęs prie kompo. Todėl pabaigiau filmą šiandien ryte (sąlyginai, nes kėliausi apie pirmą valandą). Labai geras, labai patiko, palaikysiu kompe ilgiau.

Beveik visą praeitą savaitę buvau “be ryšio”, t.y. laiką leidau bendrabutyje, kur internetas praktiškai neegzistuoja. Dėl to tik vakar turėjau progą peržvelgti Google Reader sukauptus įrašus, apie penkis šimtus jų. Palyginus nedaug, tačiau kadangi tarp CPH ir RIX buvo šiek tiek laisvo laiko, galėjau sau leisti pasiskaitinėti. Keliuose bloguose užtikęs “TODO listą du-devintiems” pagalvojau, kad ir man reikėtų.
Pirma, reikia išsilaikyti koledže. Šį semestrą šiek tiek susimoviau, nes retai vaikščiojau į paskaitas (dėl darbo mostly, kartais tingėjau), tad jei išsilaikysiu, pasižadu sau mokytis stropiau ir laiku atlikti darbus (juolab, kad nuo naujų dirbu tik pusę etato).
Antra, reikia išsilaikyti teises. Pastaruoju metu labai daug tenka važinėti viešuoju transportu ir taksi (šitas - nemokamai, darbo reikalai), todėl tenka sugaišti milijoną laiko laukiant ir stovint kamščiuose nukritus troleibuso ūsams, kurį būtų galima panaudoti, kad ir, miegojimui. Be to, nuosavas automobilis -lygu- laisvė.
Trečia, Ubuntizacija. Artimiausiu laiku, vos radęs progą, nepagiriotą dieną ir laiko viską kompe susitvarkyt imsiuosi šio reikalo. Most likely savaitgalį.
Ketvirta, reikia susitupėti. Moteris, pastovus darbas, naujas hobis, etc.
Sąrašas nepilnas, nes jį galima tęsti iki begalybės. Darbų daug, norų, reikalų, tikslų ir uždavinių taip pat, o laiko - tik metai. Mama siūlė per Kalėdas padovanoti darbo kalendorių, tada mąsčiau “kokio velnio?”, dabar sakau “o gal ir nieko”.

Tuo tarpu, kadangi turiu laisvą dieną, važiuosiu į miestą pasimatyti su Ilona. Vis planuojam, planuojam, kokį mėnesį nerandam bendrai laisvų dienų, ir šiandien pagaliau radom. Vakarui pasiliksiu Behind Enemy Lines: Colombia.